Restar, tiek į varškės, tiek į bulvinius patiekslus šiek tiek aliejaus įpilk. Taip nelips ir miltų mažiau reikės. (Žemaičių blynų nedarau, bet tuos kvadračiukus keptuvėj arba orkaitėj).
Antra diena poliklinikų -klinikų reikalai. Vaikai; uošvis. Motera-taxi-informacijos kaupykla.
Ajopštvairogės 
Dingo mano litanija
Mano virėjos patirtis sako, kad žemiačiams bulves reiktų virt su lupenom. Sukibimas geresnis ir malonesnis. O kadangi nulupt karštų nelabai pavyks, tai malamos jau pravėsusios.
O įdarą gal galima panaudot kokiems nors lietiniams 
Ana tema nebesiplėsiu 
be reikalo išvis nenulaikiau pirščiukų
Vakar viriau su lupenom, su pirštinėm nulupau karštas ir sutryniau. Šiandien viriau be lupenų, malsiu atvėsintas, dėsiu ne miltus, o krakmolą. Nors vakar ką bepyliau, tik blogėjo... Aliejum tepiau rankas, pradžioj padėjo, paskui jau nepadėjo niekas, net keiksmai 
.
Gal dar bulvių rūšis turi įtakos
Iš tiesų tai ir mane dažnai ta problema ištinka. Paskutinį kartą berods bandžiau lipdyt su lateksinėm pirštinėm
Mano pietų/vakarienės idėjos visos kažkur pasislėpusios šiandien.... bandau sugalvot turimiems produktams, tai kažkaip nesigauna.
Restar, LABAI SUDĖTINGA tave besikeikiančią įsivaizduoti. Nebent etnografiniais keiksmyčiais.
Mano keiksmai iš š raidės būna beveik išimtinai 
. Bet su kokiu įniršiu putojausi, vieną nesilipdantį išmečiau į šiukšlinę, o visą tešlą mažai trūko, kad būčiau metusi per balkoną . Pyktis ant tešlos, o pasekmės bjauresnės tai ne tešlai būtų buvę... Susivaldžiau. Šiaip tai aš namie labai nekantri, jau vyras norėjo gelbėti ir sakė, kad šitas patiekalas ne mano kantrybei, bet jam leidau kepti. Aš dar ir bekepdama būčiau juos sudraskius į gabalus, o įsikūnijusi ramybė iškepė net visai gražiai atrodančius .
Tai aišku, kad nuo bulvių irgi priklauso, bet kas iš to . Yra kokios yra, ir ant jų neparašyta, kam tinka .
Oho, kaip grėsmingai.
Bulvės čia ne prie ko, jos tik taikinys. Pyksti ant kažko iki dantų tratėjimo.
Kepk iš kilusios mėsos katlietkas ir teik su bulvių koše. Niu dar piemenėlio pyragas išeis.
Nu bent aš tai virtą mėsą į žemaičius dedu. Tai nelabai kotletai gausis
Va, va . Mėsa virta, kaip ir buvo minėta aukščiau. Aišku, lietiniai gali būti. Bet tokių abejoju, ar kas pas mus namie norėtų , yra savi įpročiai. O AŠ norėjau ŽEMAIČIŲ. Kaip š. Va, ir viskas . ir turiu juos įveikt, nes NORIU . Jeigu ant ko pykau, tai ant savęs, kad pamiršau, kaip keikiausi paskutinį kartą, kai bandžiau juos kepti ir prieš tai DORAI nepasigooglinau, o daugiau mažiau šen ten pažiūrėjau ir dariau nesusikoncentravus . Beje, tas pats mane ištinka ir kai bandau virtinius (a la koldūnus) su kokiom uogom daryti, įsivaizduoju, kaip skanu ir būnu jau pamiršus, kaip ten sunkiai man lipdosi ir viskas per visur bėga...
Tada man vietomis paprasčiau gyventi - noriu chinkali: einu pas gruzinus.
Žemaičių blynus gal kokį kartą ar du gal ir esu darius. Labai seniai... O jau kokių koldūnų tai ne. Iš vis kur kokias tešlas kočioti, lipdyti reikia, vengiu tokių dalykų. Vien miltuoto stalo vaizdas atgraso.
Lietinių tai nebent prikepu, o jau žaisti su visokiais įdarais vienas sūnus įvaldęs meną - tai jam patikiu tą dalyką. ir tas sūnus dar namie gyvena.
Koldūnam ir visokiem virtiniam labai gerai plikyta tešla - puikiai sulimpa minimaliai terliojasi
