Liniukai ir kitoms geresnėms šeimininkėms, tai įtariu, juokinga 
. Moteriškės link 50 metų atradimas. Bet aš dar ir cepelinų skanių nemoku virt . Tokių, kaip per cepelinų balių arba kaip anyta išverda. Nes baimė, kad suirs ir baimė, kad bus per kieti ir kaip rasti tą balansą, kai irgi užsimanau tų cepelinų 1 kartą per metus... Tiksliau, užsimanau net ne aš, o kažkas iš šeimos... Sakiau, nebedarysiu niekada, bet kartais sukirba mintis - gal dar sykį pabandyt...
Restar 
nieko nuostabaus. Su tuo klausymu 
kaip ir minėjau, tai ne koks nors seminaras, o tiesiog istorija. Kiekvienas išgirstame tai, kas aktualu pačiam. Man buvo įdomus požiūris kūrybingo žmogaus, jo kūrybos procesas. Aišku, kad aš tokia nebūsiu niekad, ir net nesiruošiu kažko ten kopijuot. Aš ir išgirdau esminę jo mintį-taip daro ir gyvena jis, o jūs, vaikai, nebandykite kartoti to namuose ir kad jis buvo nelaimingas bandydamas gyvent pagal kažkieno diktuojamus standartus. t.y. kad kievienas mes galime turėti savo supratimą, kaip reikia gyventi ir neverta kartoti kažkieno gyvenimo. Ir nurodinėti, kaip kiti turėtų gyvent t.y. kada eit valgyt į kavinę, kada užsisakyt į namus, o kada keikti nepavykusius žemaičius ir bandyt vėl ir vėl.
Bet čia grynai mano toks įspūdis. Ir jei grįšit atgal, pamatysit, jog nesakiau, kad būtinai ten turit kažką išgirst ir išmokt. Tiesiog rekomendavau, nes man patiko!
Tai va. Pradėjau dukros megztinį. Nu bet su tokiom didelėm abejonėm... dėl visko:dydžio, rašto, metodo ir net modelio 
Restar, kai man nepasiseka kokie nors patiekalai virtuvėj (nu tas įvyksta ne taip ir retai ) vyras man sako-užtat tu graži 
Nu visgi fainas tavo vyras ♥. Mano nesako nieko blogo, jaučiu, kad palaiko . Jeigu kažkiek iš šeimos papurkštauja, tai pastaruoju metu tas mano "pats geriausias ir pats blogiausias vaikas" (pats save taip apibūdino, ir tai tikra tiesa ), o kai jau ima burbėt, tai toks deja vu jausmas 
. Žiūriu į jį ir mokausi, kaip nedaryt...
Kultūriniai draudimai tas "nėjimas į kavines". Įdomi mūsų kultūra, įtakota 18-19 amžiaus bėdų. O ir 20 amžius nežydėjo. Tauta nedalyvavo valstybės valdyme ir sprendimų priėmime, tai rodo ir posakiai, kai panagrinėjami. Gudraus besislapstančio valstiečio, prisitaikiusio išgyvent, išmintis.
Aš esu tarpkultūrinis (katalikybė/protestantizmas) vaikas, ir mano patirtis rodo, kad palaikymas, nesigėdijimas bandyti ir profesionalų paslaugų naudojimas labai padeda gyvenime. Neišprotėjau, nepalūžau.
Tai Gadget, nieks ir neprieštarauja. Tiesiog tai yra tik tavo gyvenimo būdo ir patirčių nulemtos išvados. Ir jos nebūtinai turi sutapti su kito asmens patirtim, nuostatom, galų gale norais.
Ir kalba konkrečiai apie tokius posakius: nueik/paimk/padaryk- gi geras dalykas. Tame ir esmė, kad tai kas gerai tau, nebūtinai gerai kitam. Ir jis neturi tau to įrodinėt.
Apie kultūrinį palikimą ir valstiečio išgyvenimą biškį nesupratau 
tas paskutinis sakinys tos pastraipos ypač įdomus panagrinėti gudrus.besislapstantis. prisitaikęs. Išmintis/patirtis. Ir visai nesvarbu, kad valstietis. Nors ir šis skirstymas toks verčiantis sunerimti: klasinė atskirtis vis dar gaji? Tai kodėl 19 amžius? O kur dingo 14? Ką susimedžiojai, tą ir valgai 
Laba diena,
Nesu niekada žemaičių blynų darius, net žiūrėjus, kaip kiti daro. Mama niekad tokio dalyko negamino, kaimynės tokios neturėjom
Prie cepelinų tai kiek daugiausia esu prisidėjus, tai pas Liniuką Leido tarkius nusunkt Nors eigą žinau Pati irgi dar niekad nesu gaminus.
Mes šiuo metu turim svečią namuose, kuris gamina Tai jau trečia savaitė, kaip nuo virtuvės reikalų atleista Gaila, kad kitą antradienį jau išvyksta..
Tik pyragą savaitgalį kepiau. Tą obuolinį iš Beatos laidos su varške. Visiems patiko. Man šaltas gal net labiau.
Namie turim maišą kriaušių, reiks recepto ieškot.
Labai nelaukiu šalto oro ir to mašinos gramdymo ypač.
Vidurinis vaikas rytais nuveža mane iki savo mokyklos, paskui jau aš iki darbo vairuoju. Du kartus jau neišlaikė egzo, tai tik su mamyte pašonėj vairuot gali
Qqtę prisiminiau su vairu 
kada jau bus legalu?
Limit, tai pasidalink idėjom, ką gamini? Ir kuo tavo svečias maitina? čia kalba apie artimą šeimos narį? Kaip jam sekasi?
Aš jaunystėj tai geriausiai mokėjau kotletus kept bet kai paragavau anytos, supratau, kad ir tų nemoku o šiai dienai geriausiai tai turbūt sriubos visokios gaunas
Psichologai sako, kad tradicija apima maždaug 90 metų nuo dabar. Užrašinėjama tautosaka buvo išskirtinai kaimuose, nuo 19 a. pabaigos. Štai todėl maksimali imties pradžia - 18 amžius.
Valstybėje - nunykimo, valstybinių simbolių naikinimo, asimiliavimo, įtraukimo į Rusijos imperiją laikotarpis.
Beje, pas mus tautosaką užrašinėjo daugiausia kunigai, tai linksmų erotinių dainuškų mažai teišsaugojo Pas latvius - kitaip.
Taigi, išliko padoriosios valstiečių tradicijos ir posakiai užrašyti, beveik eliminuojant bajorijos ir dvarų kultūrą. Mat jie dar ir lietuviškai nekalbėjo.
Ačiū už antropologijos pamokėlę
Kam ieškot tokių sudėtingų ryšių kasdieniam gyvenime?
cha du kartai kaip ir nieko aš jau 4 neišlaikiau
o bus tada kada bus, kažkada išlaikysiu gal
susitariau su berniukais darbe kad bent atvažiuotų bandytų prikelt tą mano mašiną, akumą pakrautų ar ką. Tik va aš mamytės neturiu su kuria pašonėj galėčiau važiuot tai net ir prikėlus nežinau kaip kas kada
Gadget - sorry, nieko nesuprantu, ką bandai čia pasakyt. Pernelyg intelektualu mano valstietiškai natūrai. Tik prašau, nebandyk man įrodyti, kad aš kažką turėčiau daryti/gyventi kitaip pagal tavo teorijas. Kaip ir aš niekam nieko įrodyt nenoriu, tik kartais sau.
Limit - tai tu net didesnė tundra nei aš 
, draugė 
. O gamina namie tavo dičkis ar koks iš egzotiškų tavo draugų pas jus svečiuojasi?
Beje, mano vaikystės namuose žemaičiai irgi nebuvo gaminami. Tik mokyklos valgykloje tokių paragavau. Kai karantino metu užsisakiau šaldytų, tai supratau, kad visose kavinėse tie šaldyti žemaičiai ir kijevai ir būna, nes pirkau iš tiekėjų kavinėms.
