Lusasita, mano spuogas nėr skubus, ypač kai didžioji dalis pašalinta, tai ramiai ir sulauksiu tos meilės dienos 
o ir profesorius aplankytas visai neblogai pasirodė.
bet matai, būna žmonėm tų dalykų, o aš galvojau kad čia kokia retenybė.. ir jo, galvos/veido srity jie pavojingi
Aš šiandie biškiuką patikrinau oro ir vairavimo sąlygas dalyje LT 
tai tik Vilniuj toks š. Kuo arčiau jūros, tuo šilčiau ir ramiau. Bet vistiek važiavau visą dieną 
Ryte 20 min mašiną atkasinėjau, nes vakar paklausiau, kaip ledukais lyja, nusprendžisu autiku į darbą važiuot. Realiai, tai greičiau man juo ir žymiai pigiau. Ryte buvo nuo vakar apledėjus, o per naktį apsnigta. Sportavau su šluotele ir gremžtuku
Aš vakar ryte nuvežiau vaikį mokyklon, grįžau, pasistačiau mašiną ir girdžiu garsai aplink grikšt grikšt grimžt grimžt 
Ogi kieme visi langus įnirtingai skuta. Pagalvojau kaip gerai aikštutę po stogu turėt:)
Nu jo, ryte pusvalandį atkasinėjau... visa apledėjus ir apsnigta. Šiaip turiu gi garažą,bet ten jaunimo okupuota Ir kol iki greitkelio atvažiavau, tai buvo toks noras grįžt, nes atrodė, kad net nevalytas kelias. Bet autostrada visai norm. Maždaug nuo Marijampolės jau pliusas, dar protarpiais buvo šlapio sniego, bet neskausmingai.
Bet po tų keletos valandų įtemptų pečių jau vėl reiktų reabilitacinių procedūrų
Rytas
Mezgu lėtai.laukiu atostogu.
Žiema nepatinka
Mano mezgimas turbūt dar niekada nebuvo toks lėtas šiaip ne taip per savaitę įveikiau vieną rankovę. Liko dar viena....
sumąsčiau, kad man reiktų dar vienos liemenės. Ant konkrečių marškinių. Pirkt yra, kainuoja daug. Siūlo tinkamos spalvos netyčia radau iš senų likučių, bet įtariu, kad gali teks daryt tiuningą, nes mažoka. Tai dar pagalvosiu
Čia kas neturi kada megt elegantiškų eglučių, gali tokias paprastas suspėt dar 
Screenshot_20221208_094046_Instagram.jpg 464,72KB
0 Parsiųsta kartų
Sveikos,
nelabai žinau ką parašyt. Artėjančios kalėdos nedžiugina. Nes reikalauja daug lėkimo, tvarkymosi, gaminimo, kas mane vargina. Jau net nesusiskaičiuoju, kiek dar koncertų ir kitų atrakcijų bei dovanėlių pirkimų laukia. Čia kur "privaloma", kur nebuvo mano nuomonės klausta. Už 5, už 10, už 15-20 eur, kažkam savo rankų darbo padaryt reikia ir pan. Aišku, esu protinga, arklius pristabdysiu, kažkam kažką deleguosiu, susitvarkysiu, bet vis tiek tai iššūkis, nėra natūrali mano būsena. Kuri dabar sulėtėjus, noras tik palindėti kur su mėgstamais užsiėmimais. Su nostalgija prisimenu karantiną, kai niekur nebuvo galima važiuoti, su niekuo susitikti. Viskas buvo daug daug ramiau. Aišku, nepasiiilgau jo, kaip tokio. Į Poliklinikas lėkiau be kaukių, nesvarbu, kad vieną dieną į vieną, kitą dieną į kitą, kaukių namie pilna, bet smegenys išvis mėgina ištrinti tą laikotarpį ir pamiršti visas kaukes net kai jų realiai reikia.
Mezgimo fronte: kadangi negalėjau atsakyti dukrai bordo kojinių, tai močiutei teks megzti naujas, dar nesugalvojau, kokias. Megztinį kokį pradėsiu tik tada, kai atsipalaiduosiu ir neteks gyventi pagal kitų primestą grafiką. Gal tarp švenčių, gal išvis po jų. Visada būnu laimingiausia, kai ateina sausio 7 ir nieko su niekuo neprivalau sveikinti. Tada džiaugiuosi palaiminta kasdienybe .
Šiadien likau namie viena, neskaitant katino. Nemeluosiu - palaima 
, kai šitas nutinka ypač retai. Pasidariau šventę iš pat ryto - išsisiurbiau ir esu garantuota, kad taip išliks iki vakaro, kol kas nors nepradės grįžti namo . Vyriausiasis išvis grįš tik penktadienį, nes iš panelės važiuoja į praktiką ir ten grįžti jam patogiau nei namo. kaip suprantu, kol kas patinka, sakė ir dirbti tokį darbą norėtų. Kuo labai džiaugiuosi ir bandau susivokti, kada ta laimė nušvis, nes praktika neapmokama. Pinigų reikia daugiau 
.
katuk, tai tu dar labai greita,
Aš vieną rankovę mezgu jau gal trečias mėnuo.(čia to spalvoto, kur pirtyje buvau atsivežus.) Aišku dar tarpuose kepurių numezgiau, bet vis tiek niekaip nebaigiu. Jau pamiršau, kaip mezgiau pirmąją rankovę, o kažkur buvau šį bei tą užsirašius, tai neberandu to lapelio. Todėl tenka ilgai tampyti ir žiūrėti į pirmą rankovę, kur ten siaurinau ir pan.
Žiema labai graži pro langą. Nuo šeštadienio žiauriai kosčiu. Dirbu iš namų ir niekur neišsijudinu. Jei prieš pirtį kažkaip lengvai ir greitai pavyko susidoroti su prasidedančiu kosuliu, tai dabar rimtai prigavo. Būdavo tų kosulių ir anksčiau, bet po visų kovidinių priemonių jaučiuosi tarsi raupsuotoji, norėtųsi pasislėpti nuo visų žmonių ir niekam nekliūti.
Vakar vakare dar vyrą išgąsdinau. Jis jau buvo užmigęs, o aš ruošiausi miegoti. Jau ėjau į lovą galvodama, kaip čia labai neįsikosėti naktį, nes tas kosulys trukdo abiems miegoti. Galvoju susilašinsiu į nosį, nes kažkokia užgulusi gilumoje. Šiaip netrukdo kvėpuoti, bet kai atsigulu, tas vėlimąsis skatina kosulį. Greitai čiupau buteliuką, užverčiau galvą ir po pora lašiukų susilašinau. Ir net nežinau, kas nutiko - ar lašai iš karto ne ten nutekėjo, ar pašniurkšėjusi kokį snarglį įtraukiau į kvėpavimo takus, bet ėmiau dusti, niekaip negalėjau įkvėpti, tik kažkokį baisų garsą leidau. Nuo to garso matyt ir atsibudo vyras. Dar sugebėjau paprašyt, kad padaužytų nugarą. Kai galų galė pradėjau laisviau kvėpuoti ir išsikosėjus nuo to suerzinimo nuėjau miegoti, tai mačiau, kaip jis išsibudino ir niekaip negali užmigti. Todėl atsigulusi kuo auščiau ant dviejų pagalvių visą naktį miegojau budriai, bijodama ir sujudėti, kad tik savo kosuliu vėl jo neišbudinčiau. Keisčiausia, kad ir nekosėjau naktį, tik atsikėliau skaudančiu sprandu. Bet užtat atsikėlus kosulys atsiima savo.
Kerpena, man tavo kosulio aprašymas primena mikoplazminį. Reiktų antibiotikų, kad ir kaip tai skambėtų. Aišku, būt gerai išsitirt, ar tikrai.
O vyras... greičiausiai irgi prastai miegojo dėl rūpesčio tavim. Nu, niekam nesinori dūstančio artimojo
Aš šiandien atsikėliau su baisiai nemaloniai skaidančia makaule... man tai nėra įprasta būsena, todėl desperatiškai ieškau priežasčių: vakarykštė kelionė, pamiršta lova ar kokia liga besikabinanti.
Gavo ir šitas kraštas sniegelio per naktį. Ir dabar sninga. Tik kad laipsnių 0, tai kažin, arbus gražus tas sniegas
Na, priešingoje situacijoje (jei pati būčiau prižadinta dūstančio vyro) tikrai būčiau labiau išsigandus.
O pagal ką tu čia manai, kas mikoplazminis? Atrodo net nelabai aprašiau, koks mano kosulys. Šiaip mane visada toks pjaunantis kosulys vargindavo, jei jau paimdavo.
Užgulusi gilumoj nosis, padeda lašai nuo slogos, vargina naktį, bet geriau ant aukštų pagalvių.... neparašei, bet iš sąvokos "varginantis" įtariu, kad gan sunku atsikosėt. Ir kaip suprantu, priežastis neaiški. O kadangi vargino ir anksčiau, tai įtarčiau, kad ta zaraza sėdi pas tave seniai ir vis duoda apie save žinot.
Mano dukros vaikystėj turėjo tą š, sunkiai išnaikinamą, nu vargas visiškas, ir kosulys tas toks dusinantis, ypatingai naktinis, nes kažkaip ten horizontalioj padėty tos bakterijos patenka ten, kur labiausiai dirgina.
Man rodos Niuma pernai turėjo tą dalyką irgi, kankinosi ilgai...
Laba diena,
Kaip tik su Rusne ką tik iš gydytojos. Kosulys mėnuo laiko ir ne gražėja, bet bjaurėja... Skyrė rentgeną, kraujo tyrimą. Tas bakterijų tyrimas apie 40 Eur arba aklas antibų išrašymas. Kas blogai, kai šeimos centre lankomės, dėl visokių tokių tyrimų reik belstis ir gaišti laiką kažkur kitur.. Aš pati, kai ANtakalnio pol., tai ten viskas vietoj ir greit.
Mano bendradarbės brolis ir jo draugė tai net ligoninėj atsidūrė abu. Kosti ir tempos aukštos. Iš šiaip aplink labai daug sergančių. Mokyklose abejų vaikų nėr pamokų dėl mokytojų. Vaikai dar kažkaip laikosi.
Didysis vaikas dar paskambino, kad saldų skonį burnoj jaučia nei iš šio nei iš to, tai vėl nerimas.
Švenčių laukimo net nejaučiu to jaukaus ramaus. Darbe irgi nuotaikos slogios. ATmosfera virsta jau į visiškai toksišką.
Tai kas čia džiugina vis dar? 
Vaizdas žiemos gal džiugina, jei jis tik už lango Maistas skanus vis dar džiugina, jei kas nors kitas pagamina
