O tai sektos paklausiu, gal šviesiai žalios Drops baby alpaca silk turit 7820 spalvos 1 arba 2 vnt? Dar sumegsiu savo turimus, tada žinosiu, kiek reik.
Kerpena, diddarbis tai jo, bet biškį noriu pasikabinėt 
kas ten to burbulai šonuose 
nuo mezgimo kampu? Kažkaip išsilygins? Įdomiausia, kad kai šonu stovi, tai nesimato, tik kai priekiu.
Dėl narkozių tai esu turėjus nemažai, jaučiios kaip narkomanė nes man labai patinka savijauta po jų. Dėl amžiaus ir moteriškų bėdų, tai jo, pažįstami reikalai, aš va hormonų esu gavus, kad biškį patvarkyt ten viską
Ligoniams 
vakar rašiau kažką apie tai, bet žiūriu nėr mano posto, reiškias kažką sumaklinau 
rašiau, kad dukra visa ašarota, nes milijonas veiksmo nuplanuota šią savaitę, o niekaip negerėja, tempa laikosi, gerklė skauda...prisipažinsiu, kad pasielgiau labai man nebūdingai ir neatsakingai.. 
.. turėjau nuo dantų rovimo ir šonų pjaustymo antibų likusių, daviau su priesaika stebėt, ar pagerės, ar ne. Nes irgi prisibelst iki gydymo įstaigos greitai ir rezultatyviai įtariu be šansų, o tempa nekrenta 5 diena. Įtariu anginą, tai jei bakterinė-pagerės,jei virusinė-tai teks atkentėt
Atvariau vėl už. Savaitgalį nemezgiau. Net mezginio nebuvau ištraukus.
katuk, jaučiu, kokia tai foto iliuzija, nes šiaip ta lyg nėra ten tų burbulų. Reikės dar atidžiau pasižiūrėt apsirengus, nes pirma telefone, tai net nepastebėjau. Gal tikrai kokiu tai kampu atsistojus ar trankų kokioj tai padėty kažkaip ten sukrenta 
Man tai nepasakyčiau, kad labai patiko savijauta po narkozės. Šiaip tai buvo jausmas, kad net ir nemiegojau iki galo - taip kaip ryte, kai tingi keltis ir nei miegi, nei ne.Atrodė,k kad jaučiu, kaip ten man kažką daro. O po to tai toks svaigulio jausmas buvo, kokio nemėgstu. Bet šiaip menkniekis.
Smalsute, tu labai daug sau užsikrovus, net baisu skaityt
. Aš tai beveliju nesikišti į jokius atsiskaitymus, palieku patiems susitarti, išmokti, kaip jau išeina, taip.
Restar, pas mane pozicija tokia pati. Pabambu dėl blogesnių rezultatų, bet tikrai nesiruošiu samdyti korepetitorių dėl geresnių. Gaila man Miglės draugės, kuri net savaitgaliais važinėja pas korepetitorius vos ne visų dalykų.
Nežinau ar aš taip jau perdaug užsikrovus – vaikai skirtingi ir kiekviena mama geriausiai matom, kiek kuriam tos kontrolės reikia (net tarp mano viso labo dviejų vaikų skirtumas šiuo atžvilgiu gan nemažas). Ko tikrai nesuprantu, tai tėvų, paliekančių vaikus neva ugdytis savarankiškumo, kai šie jau sunkiai beištempia minimaliam teigiamam balui, nesuprantu kaip galima "nematyti", kai pagalbos jau akivaizdžiai reikia, bet korepetitorių samdymas dėl dešimtukų – kitas kraštutinumas, daugiau pačių tėvų užgaida, o kartais gal ir sąžinės nuraminimas, kad nepakankamai skiria vaikui savo brangaus laiko.
Žiūriu, ligos rimtai griebia šiemet. Baisiau nei covidas. Rusnės dar neleisiu ryt į mokyklą. Dėl atsilikimo nuo pamokų baisoka. Bet sveikata svarbiau. O ir su simptomais nepageidaujami mokiniai.
Restar, meduolius gal pas Mariją kepėt?
Aš tai norėčiau būt ta mama, kuri viską žino, domisi, dienynus stebi, o bet tačiau… yra kaip yra. Esu iš tų, kur prisijungimų net nežino. Ir žinau, kad negerai, bet ir neišeina man kitaip. Korepetitorių net gal kokį pasamdyt norėčiau.
Smalsute, bet jei matai, jog vaikas susitvarko, nors ir ne aukščiausiam balui, ar reikia nuolat ir viską iki smulkmenų kontroliuot? Arba jei vaikas nesusitvarko netgi su tavo pagalba?
Aš manau, kad tikrai visi vaikai skirtingi, ir visi tėvai skirtingi. Ir nėra ko stebėtis bei brukti savo nuomonę ir pamokymus. Tėvai pakankamai suaugę, kad ieškotų pagalbos šalia, jei nesusitvarko patys su problema.
Aš buvau ir esu tos nuomonės, kad pažymys ne tiek ir svarbu. Svarbiau ar vaikas gavo kokių tai žinių ir įgūdžių ir žino, ką su jais daryt. Kartais galima padėt net ne sėdint ir kalant su vaiku formules ar taisykles, o tiesiog pabendraujant, ar kažkur organizaciniuose reikaluose.
Pavyzdys iš mano gyvenimo: kai dukros mokėsi nuotoliu LT ir RU gyvai, nespėdavo laiku atsiskaityt LT užduočių. Tai sutarėm, jog aš sudarinėsiu joms grafikus, kada kokie atsiskaitymai ir kada deadlin'ai. Taip buvo ir kontrolė ir pagalba, nes tikrai užimdavo laiko tas susirankiojimas, kada koks namų darbas turi būt įkeltas į sistemą.
Taip, reikia vaikus paspausti truputuką, bet tikrai ne visi gali būti genijais. Gerai išmanantis savo amatą net ir eilinis statybininkas yra aukso vertės.
Labas rytas.
Kerpena, faina, kad baigei, spalvos man gražu, konstrukcija mano smegenims kosmosas, o pats rūbas - svarbu tau patinka ir tinka 
. Aš tai tokio pledo norėčiau.
Restar, meduolius gal pas Mariją kepėt?
Aš tai norėčiau būt ta mama, kuri viską žino, domisi, dienynus stebi, o bet tačiau… yra kaip yra. Esu iš tų, kur prisijungimų net nežino. Ir žinau, kad negerai, bet
Taip! Tavo Rusnė gal su Akvile klasiokės buvo? ( Ir Benita?). Jos sūnaus klasiokės buvo, dabar Saulė su jų sesėm kartu mokosi . Faina ta šeima labai.
Aš tai dažniau norėčiau mažiau žinoti, tada santykiai su vaikais geresni. O santykiai iš tiesų daug svarbiau nei pažymiai.
O su ta pagalba - taip, kiekvienas savo šeimoje geriau žino, kiek jos reikia. Neatsidžiaugiu, kad 9oje klasėje baigėsi verkimo vakarėliai dėl matematikos mano menininkei.Tėtis aiškindavo ir pastoviai susipykdavo... Pasikeitė mokytoja, ėmė suprasti pati, pagerėjo ir pažymiai. Tas pats ir su jos broliu dvyniu. Visa kita kažkaip kas geriau, kas blogiau, bet gana normaliai, nespaudžiu dėl pažymių.
Dičkis gal jau sausį išsilaiko egzaminus ir baigia mokslus. ( Dabar praktiką atlieka).Tikiuosi, kad susiras darbą ir man jau palengvės...Užsiminė pirmą sykį, kad gal ir programuoti norėtų mokytis. Būtų OHO. Ateina laikas ir susitupi žmogeliai.
Kažkaip labai į temą
Taip! Tavo Rusnė gal su Akvile klasiokės buvo? ( Ir Benita?). Jos sūnaus klasiokės buvo, dabar Saulė su jų sesėm kartu mokosi
Aha, klasiokės buvo. 5erius metus iš eilės meduolius ten kepėm Tikrai labai nuostabi šeima ir namai labai faini 
Katuk, dėkui . Kai gerumo tekstas. Nesu jau aš tokia tobula, kad nesistengčiau visur padėti, bet jau ramiau, kad esu pobjaurė mama ir nepuoliu ieškoti, kai ko nors neranda, visada padėti, kai kas nors nesigauna ir pan. Ir nejaučiu nei menkiausio sąžinės graužimo, kad nesimokau nei su vienu iš jų . Tiesa, esam su vyru rašę eilėraštį rusų kalba, kad nors koks teigiamas pažymys dičkiui išeitų . Čia jau kai meti gelbėjimosi ratą, kad nepaskęstų dėl kažko, kas realiai ne taip ir svarbu.
Aha, klasiokės buvo. 5erius metus iš eilės meduolius ten kepėm
Namai, kaip suprantu, tai gana nauji, bent jau sakė, kad anksčiau kitur gyveno.
Mano virbalai iš Aliexpresso pakliuvo į paštą. Tai gerai, kad mėnesį ten laikys, o man kažkaip teks nugalėti savo nekantrumą. pradėkim nuo to, kad mūsų paštą Užupyje panaikino, dabar mums priklauso Antakalnio gale. Na, net aš nedegu noru eiti pėsčia. Nedegu noru ir važiuoti specialiai. Po treniruotės užsukau - pravėriau duris, o ten - tvoskia prakaito tvaikas ir keturlinkos eilės žmonių... PO parduotuvės dar atėjau užmest akį, supratau, kad niekas nepasikeitė. Visos tos optimizacijos... Šiaip jau pernai daugumą prekių iš Ali įmesdavo į paštomatą ir apskritai tą mažą šūdėlioką į pašto dėžutę galėtų įdėt, ale... Pakentėsiu iki ramesnių laikų .
Jo, gauti siuntinį į paštą, ne koks džiaugsmas. Aš kaip tik neseniai pirkau vieną knygą ir kaip būna, tik pirkimo proceso metu pamatai, kad pristatyme nėra galimybės rinktis paštomatą, tik paštas. Galvojau irgi panašiai bus, kaip Restar. Bet kažkaip įdomiai viskas susiklostė. Ėmiau neregistruotą siuntą, nes registruotai buvo dvigubai brangesnis siuntimas, bet man atnešė į namus, kaip supratau, kaip registruotą, nes reikėjo parašo, o aš laimingo atsitiktinumo dėka, tą dieną dirbau iš namų.
Dabar kažkaip pagalvojau, kad, turbūt, atsinešame savo patirtis iš vaikystės. Tie, kuriems tėvai kartu neruošdavo namų darbų, ir su savo vaikais neruošia. Nu, blin, aš jau savo sinusus ir kosinusus atsimokiau, kad vėl juos mokytis išnaujo. Nors gal ir reikėtų alzhaimerio prevencijai? Šiaip, ir yra tokia profesija - mokytojas, kuris turi mokyti. Aš galiu apie mokesčius pakonsultuoti, o ne kaip parašyti rašinį.
