Nu Simui ta pati IT dėsto
Ten kas įdomiausia viskas ok.Ir pažymiai geri ir darbus pasitaisyt leidžia jei reikia ir net pažymį pataiso
Ne viskas taip vienareikšmiška, deja. Toj švietimo sistemoj. Kas nusprendžia, kad mokytojas niekam tikęs? Jei visa klasė eina pas korepetitorius, ar tai jau reiškia, kad niekam tikęs? Ir ar kaip mokytojas, ar kaip auklėtojas, t.y. tiesiog negali suvaldyt pamokos proceso, dėl ko, aišku, nukenčia žinios?
Ir kai išmesim netikusį mokytoją, ar jis netaps korepetitorium?
Nusprendžia tėvai pasikalbėję su vaiku, pasikalbėję su mokytoju. Jei visa klasė eina pas korepetitorius, 100 proc. mokytojas netikęs, nesvarbu ar iš dalykinės, ar iš bendravimo/auklėjimo pusės. Gal tai ir puikus žmogus, bet ne puikus mokytojas. Kaip vertinti lietuvių kalbos mokytoją, kuri per pamokas ne kūrinius analizuoja, bet apie savo gyvenimą ir jo problemas gimnazistams pasakoja?
🥰 Kacumota atėjo ir priminė artėjančias šventes.
Apie mokslus tyliu. Tiesiog. Skirtingi (mano) vaikai. Skirtingų situacijų daug. Nesėdžiu kartu.
Gavau baltų kepurių foto su kutais. Dailiai pasidarbavau 🥰😁
received_683109766786285.jpeg 117,13KB
0 Parsiųsta kartų
O aš nuoširdžiai nesuprantu kam gaišti laiką ieškant gero korepetitoriaus, paskui dar mokėti tam korepetitoriui (nebūtinai padarysiančiam stebuklą) pinigus, užuot skyrus šiek tiek laiko pabendravimui su savo vaiku apie mokslus, patikrinant vieną kitą namų darbą, paaiškinant kažką, ko tuokart nesuprato mokykloje. Jei toks pasidomėjimas vaiko mokslais įvyksta kartą per pusę metų, tai žinoma gali belikti tik griebtis už galvos ir ieškoti gelbėjimosi rato – korepetitoriaus, bet kai bėda įsisenėjusi, spragas užkamšyti nebūtinai pavyksta ir jam.
Nu jei pabendraujant sugebi išaiškinti integralus ar sudėtines funkcijas, medalio nusipelnai.
Jurgitak, nu faina, kad jau žino, kas ta svajonių profesija ir balus žino, kurių reikia ir siekia tikslo. Aš iki šiol nežinau, kuo noriu būti "užaugus".
Su kokiu džiaugsmu pradėjau megztinį megzt . Tai man Kalėdos atėjo anksčiau
. Šviesus, storas, pūkuotas. Biškį leisiu pečiui pailsėt, nes baisi įtampa/skausmas nuolatinis nuo tų tankių kojinių man jame. Kojinų užteks, tik pirštinių bent poros reikia.
Beje, Katuk, dėkui, pirkau sūnui pirštines su lietimo funkcija. Vienoj vietoj turguj nesuprato, apie ką aš klausiu, bet kitoj buvo net pasirinkimas.
Jurgitak, nu faina, kad jau žino, kas ta svajonių profesija ir balus žino, kurių reikia ir siekia tikslo. Aš iki šiol nežinau, kuo noriu būti "užaugus".
Restar, kad ta svajonė ateityje gali pasikeisti, tai faktas. Šiuo momentu yra tokia svajonė, o gal pradėjus krimsti aukštojo mokslo šaknį karčią viskas pasikeis.
Yra toks geras posakis: “O kaip dabar reikės gyventi be svajonės?!”
Miegojau
Bet aš rimtai, vienas dalykas yra neaiškumai ir pagalba juo aiškinantis pagrindinėje mokykloje, iki gimnazijos, o visai kitas dalykas jau gimnazija. Jeigu tikrai sunkiai sekasi suvokti, ką veiki gimnazijoj, tai gal verta svajones keist? Nes univere išvis nieks iš dėstytojų nesuka galvos, ar tu ką nors supranti. Dažnai svajonių profesijai! aukštasis mokslas nereikalingas. Geras profesionalas nebūtinai turi turėti aukštajį išsilavinimą, ir net nebūtinai universitetinį.
Bet aš ir neginu mūsų švietimo sistemos. Ten totalus bardakas. Man rodos, ten irgi profesionalų nerasta, arba jų per mažai.
Pvz - tarptautinis bakalaureatas. Taip, ten irgi reik turėt suvokimą, kas tie integralai, bet nu, viskas, nuo užduočių iki vertinimo yra sisteminga. Kaip ir atranka, t.y. egzaminas norint ten patekt.
Ką aš noriu pasakyt-jei sunkiai sekasi elementarios funkcijos, tai kodėl manot, kad su integralais bus lengviau?
Ir nereik užsiciklint vien ties matematika. Su lietuvių kalba ir gramatika irgi tas pats. Ne kartą girdėjau iš dukrų apie kursiokus univere, kurie nesugeba apipavidalint kursinio darbo. Nors reikalavimai pateikti ant lėkštutės.
Restar-džiaugiuosi, kad padėjau aš pamiršau paminėt, jog žentam nupirkau irgi dovanų-prištines!