METŲ mezginiai

Oi, gyvent be svajonės tikrai nelengva... Tai bent apie vaikų laimę ir mezginius/ siūlus svajoju.

Jeigu ne paslaptis - kokia ta dabartinė svajonių profesija?

Mano bent bernai šiuo metu svajoja nedirbti nuo 8 iki 5 . Dičkis vakar sakė, kad ieškos darbo, kur nuo 10 galima dirbt . Tegaliu palinkėt sėkmės. Aš dažnai panašiai ir dirbu. Mano DS oficialiai 6 darbo valandos. Realiai, dirbu, kiek reikia ir nelabai ten skaičiuojasi. Kartais darbas su ribotomis valandomis atrodo kaip svajonė. Bet realiai - ne. Labai mėgstu laisvę. Kuri kartais atsirūgsta .

Gavau savo kremą ir dar 3 priedus  ​ .

Mano viena dukra dirba pamainom-kartais dieninė, kartais vakarinė, kartais naktinė.

Kita dukra kol kas oficialiai nedirba, bet jos tokia profesija, kad gali kada nori dirbt. Ir kur nori. Beje, gal kažkam reikia grafinio dizainerio? Visai neblogai ji ten piešia/montuoja, tik dar "žaloka". Baigė užimtumo tarnybos finansuojamus kursus, privalo įsidarbint. Kiek suprantu, ir darbdaviui, įdarbinusiam tokius, taikoma kažkokios nuolaidos ir bonusai.

Beje, būtent šita antroji dukra jau kelis kart minėjo, kad be reikalo į tą univerą stojo, užtektų ir kolegijos tokiai profesijai.

Mano vyras, darboholikas, nors oficaliai turėtų dirbt 8-17, bet deja deja, kartais išeina 7, o grįžta 21. Daug kur išvis nėra fiksuota darbo pradžia ir pabaiga, tiesiog privalu išdirbti atitinkamą valandų skaičių. 

Tai man tokia svajonė biškį ne tokia rimta ​ 

Katuk, o ta dizainerė gi ir univere mokėsi? Baigė jau? Bet, kaip suprantu, duoną valgyti norėtų iš tų kursų? Maniškis anksčiau linko link grafinio dizaino, bet dabar kitur linksta. Nes baigus tik vidurinę, darbo birža tų kursų nefinansuoja , va, kam reikia kažką daugiau baigt .

Mano vyras irgi darboholikas, patylėsiu, kiek jis kartais dirba.

Na, o jaunuoliui visgi realybėje visai žaliam ne itin kažkokiam puikiam specialistui nemanau, kad yra daug pasirinkimo dirbti iš namų ir nuo bet kada, ir dar kad uždarbis tenkintų . Tikiu, kad galima rasti, na, bet ne visi darbdaviai laukia išskėstom rankom tokių su sąlygom darbuotojų. McDonalde, kiek žinau, gali ten savo grafikus dėliotis, kaip nori. Wolte gali dirbt kiek nori. O šiaip reikia vis tiek kažkiek patirties, įgyt tokių reikiamų kompetencijų, kad tavęs norėtų. man tai nesvarbu, kur, svarbu, kad tik pradėtų dirbti ir užsidirbti sau ir nuliptų man nuo piniginės  ​ . 

Univero nebaigė dar   ten irgi grafinis dizainas+multimedija.

kursai tie įdomiai taip. Ji gi oficaliai dirbo kavinukėj, padavėja. Kai išėjo, užsiregino užimtumo tarnyboj. Tada pamatė, kad jie siūlo tuos kursus. Nežinau, kokios ten sąlygos tiems kursams, bet ji gi tik 2 kursus baigus. Kažkokiu tai būdu sugebėjo į juos patekt, labai intensyvūs, kasdien po dvi valandas trs mėnesius. Be jokių pertraukų. Bet kaip suprantu, tie kursai jai daugiau naudos davė, nei univeras. Šiaip tų kursų kaina kosminė, jei pačiam mokėti. Bet užtat vat turi per pusę metų įsidarbint. Ir jei gerai pamenu, dar pusę metų užimtumo tarnyba apmoka darbdaviui kažkokią atlygio dalį. T.y. algą moka tarnyba.

Nu tai bando laimę, bet kažkaip niekam tų jaunų nereik...

Va, va, apie tą frazę - niekam tų jaunų nereik... reikia savo portfolio turėti ir visur rodytis, kur tik įmanoma. gal kokias NVO pasavanoriauti pradžiai, kad būtų realių darbų. Mums reikia, bet nedažnai, aš ten kartais ką primityviai palipdau su Canva, dabar naujoji kolegė daug labiau pažengusi, tai tuo užsiima. Mums dabar reikėtų nupaišyt keletą naujų paveiksliukų naujoms veikloms. Bet nežinau, ar mokėčiau su žalia dizainere dirbti , kai nesugebi aiškiai suformuluoti, ko nori, tai labai faina, kai patyręs žmogus nuspėja .

O apie tuos kursus žinau, iš tiesų, tai buvau pasišovusi net finansuoti, kai negavo finansavimo, bet paaiškėjo, kad gal ne šito labiausiai nori, kai sužinojo, kad ir kitų darbų su kompais būna .

Portfolio turi. Minimalų, bet būtent tų kursų dėka ir pasidarė. Praktiką nemokamą irgi truputį bandė. Kažkokia maža įmonėlė šokoladus gamina, tai jiems ten paišė pakuotes, skelbimus ir pan. Fantazijos ji turi, bet jo, kaip ir visas jaunimas-nuspėt kažką sunkoka   kai nėra konkretumo, dar tikrai patirties trūksta.

na, manau, kad kažkas psitaikys. Blogiausiu atveju individualią veiklą galima apsiformint

Katuk, tu pakeitei temą. Kalba buvo apie korepetitorius ir pačių tėvų sugebėjimą padėti, bei netikusius mokytojus, dažnu atveju dėl ko ir samdomi korepetitoriai.

Tai kodėl dažnas šimtukininkai ėjo pas korepetitorius? Gal ir jiems ne vieta gimnazijoje buvo? 

Ne ne, temą pakeičiau ne aš   o integralai. Prieš tai kalba buvo apie tėvų pamokų ruošimą, t.y. sėdėjimą kartu su vaiku. Tai kažin ar gimnazijoj jau sėdi nors vienas

Gal be korepetitorių 100kininkas būtų surinkęs 90, ko svajonėms pilnai pakanka? Bet gal yra kažkieno perfekcionistiniai norai?

O šiaip tai pritariu Katukui. Jei esi žioplavotas aukštajam mokslui, tai nėra ko per galvą verstis, yra pilna specialybių ir su žemesniu išsilavinimu ir visai ne diplomais laimė ir atlygis darbuose matuojama.

Katuk, o kita dukra vis dar B? Pamainom dirba?

Dabar apie šimtukininkus. Mano nuomone ta pati-ne pažymys svarbiausia, šiuo atveju, balų skaičius. Svajonių profesijai įgyti užtektų ir perpus mažesnio. Puiku, jei vaikas nori būt geriausiu iš visų. Tame tarpe, ir geriausiu profesionalu. Kodėl nieks nepasidomi, kas atsitinka su tais šimtukininkais vėliau? Kiek iš jų įgyja normalią profesiją ir tampa tikrai puikiais specialistais?

Ir dabar dar vienas svarbus klausimas- ar vaikas nori būt geriausiu, ar jo tėvai? 

Ir dar vienas įdomus klausimas- kiek šimtukininkų yra tarp mokytojų  

Oi, gyvent be svajonės tikrai nelengva... Tai bent apie vaikų laimę ir mezginius/ siūlus svajoju.

Jeigu ne paslaptis - kokia ta dabartinė svajonių profesija?

Medicinoj svajonių profesija.

Ir taip, jei vaikai laimingi, tai ir tėvai laimingi.

Liniuka, aha, ten pat. Dar bandomasis nesibaigė. Aria kaip juodas jautis. Tuos bandomuosius išnaudoja, grafikus sudaro visiškai neadekvačius. Vadas reiškiasi visur, kaip ir sakei