Paskaičiau diskusiją, galvoju, kaip gerai, kad nesu į ją įsitraukus . Nes man toks jausmas, kad Katukas nori nuvaryt svetimą vaiką į profkę, jeigu nemoka matematikos
. O aš tai supratau, kad nėra negabus tas vaikas, o kad turi tikslą ir nori išmokt - super duper. Lūkesčiai, kad kiekvienas mokytojas išmokytų, t.y. dirbtų darbą už kurį gauna pinigus, daugiau nei adkevatus. O realybė yra kokia yra - dėl daugybės priežasčių, tame tarpe ir dėl skirtingų gebėjimų/greičių ir pan. mokytis. Bet faktas kaip blynas, kad vaikai, turėję įkvepiantį mokytoją, dažnai renkasi kažką su ta specialybe. Akivaizdu, kad kai pasikeičia mokytojas - pasikeičia rezultatai, būna į gera, būna į bloga. Tai kaip ir mokytojai čia labai "prie ko".
Ir idealiame pasaulyje, skiriant tiek laiko ir dėmesio, kiek reikia, kiekvienas neurotipinis vaikas galėtų išmokti tą mokyklinę programą gana gerai. Bet nėra nei tokio pasaulio, nei tėvų, nei mokytojų, nei vaikų. Kiekvienas sukasi kaip išmano. Kiekvienas turim savo filosofiją ir svarbu ja tikėti . Man tai jau ima atsiverti akys ir suprantu, kad itin griežta nuostata "jokių korepettorių, vaikai patys protingi ir gali mokytis" ima keistis. Kartais tiesiog svarbu vaikui pakelti savivertę, o inidividualus priėjimas visada yra vertybė, jeigu pedagogas tikrai geras.