Vyrukas ne visai IT. Kiek suprantu, SEO.
Tikslios studijuojamos specialybės neįvardinsiu, bet kažkas su molekuline biologija ir genetika. Žodžiu, iš esmės tas pats, kas bakalaure.
Kažkiek daiktų nusivežė bagaže (pripučiamą čiužinį, patalų..), kažkiek daiktų važiuoja su kurjeriais (mikrobangė, krėslas vyruko kompai
) bet vistiek visko gi nesusiveši. Ir reikia tų didžiųjų daiktų-baldų, lempų...
šiaip, kadangi ten tokia praktika, palikti tuščią butą išsikeliant, išvykstantys studentai viską išparduoda/atiduoda, o atvykstantys susirenka. Tai tikisi kažkiek įsigyt vietoj. Pvz, elektrinę viryklę jau nusipirko
Žodžiu, viskas gerai, bet vat ta patirtis tokia grandiozinė. Palyginimo, aišku, net negali būti, bet vat kaip žmonės nuo karo bėgo-išvis nieko susipakuot nebespėjo. O čia-visos galimybės susikurt gyvenimą. Iš esmės naują.
Nežinau, kokios pas kitas patirtys, bet aš iš savo patirties galiu pasakyt, jog bele kokiam gyvenime žmonės "apauga" daiktais, ir kol netenka visko sukraut į krūvą, nesimato to kiekio. Taip ir aš per savo "tremtis", taip ir dukra. Jie Vilniuje turėjo pilnai atlaisvint tą butą, kuriame gyveno. Tik metus. Bet daiktų/daiktelių.. todėl dalis ir pas mus "nusėdo". Dėžėse, maišuose. Tai aš , kai "kraustausi", jau turiu patirties, viską surūšiuot, kompatiškai sukraut ir dar aprašus padaryt, o dukra viską sumetė, kad tik sukraut. Tai kad nebūt to bardako ir pas mus, bandau biškį pasandėliuot žmoniškai. Ką pati panaudot, ką kitai dukrai atiduot, o ką palikt, kai grįš mažoji. Tikiuosi grįš