METŲ mezginiai

Restar, aš TIEK KARTŲ prabudinta, žudyčiau/galvas-kramtyčiau/etc.

Kad visai normaliai dar, sakyčiau, ryte nelabai prisiminiau, nes pabudau 8 val (telefonai buvo iš anksto nutildyti). Būna pas mane jautresnių naktų. Arba rytų, kai šaligatvių plytelės pjausto po langais, tada jau keikiuosi kaip vežikas  .

O galvas kramtyt norėjua dabar, kai visi namie, aš darbe (miegamajame), bet per pokalbius ir darbą (naujienlaiškį prireikė staigiai išleist) ir niekam negalėjau pavadovaut, kad valgiu pasirūpintų. Tai nesysiojus, nevalgius, kaip šokau nuo kompo daryt valgyt, tai visai piktai. Bet tie makaronai tai man visai nė motais (kas kad skaniai su cukinija, pomidoriukais, feta, bazilikais...), tai pasipjausčiau sau lašinių su pomidoru ir normaliai užkrimtau, nors ir ne galvų .

Restar, aha, reik vežiot tą mokinę, nes autobuso tvarkaraštis visiškai nepritaikytas nuo mūsų kaimo iki mokyklos nuvažiuot. Arba beveik valandą per anksti, arba vėluotų 10 min. Bet kartais, kai susiklosto reikalai, tai važinėja.

Tada pripažįstu - vienas vežiojimas (vien važiavimas į darbą ryte...) yra daug baisiau, nei šiaip 3 eiliniai vaikai, kurie patys visur nuvaro. Be ironijos. O su ne vienu, jeigu reikėtų vežioti, tai nervai išvis neatlaikytų - pirmą savaitę būčiau ant nervinio išsekimo ribos...(ir dėl vaikų (ne)susiruošimo vienodu laiku ir dėl viso rytinio eismo, o dar turint omeny, kad aš pelėda ir ryte apskritai su manim negalima šnekėt, tai...)

Tai va, tas vežiojimas - dažniausia aš jau sėdžiu mašinoj, o jie atsivelka Ypač vidurinis vaikas viską paskutinę ne minutę, bet sekundę daro   

Keletą kartų esu tiesiog palikus ir išvažiavus    Na, tas keletas tai 2 ar 3  

Va, didysis vaikas tai anksčiau už mane susiruošęs būdavo  

Pas mane tik 1 viską daro laiku, t.y. netgi iš anksto. Visi kiti... Gerai, kad per pusvalandį iki mokyklos galima ir pėsčiom nueiti, tai mažei teko nesyk eiti, kai nespėdavo į autobusą  .

Neatsimenu, kaip ten buvo tiksliai su baseinu, kai vežioti reikėjo 3 savo ir 3 kaimynės vaikus, nepamenu ar 2 ar  3 kartus per savaitę, bet keisdavomės - viena nuveža, kita parveža. Prisimenu, be detalių, kaip košmarą iki šiol   . Labiausiai gal net ne vaikai užknisdavo, o stovėjimas kamščiuose, neturėjimas kur pasiparkuoti atvežus ir pan. Žiūriu, kad yra žmonių, kurie to vežiojimo nesureikšmina, bet mano laisva dūšia nenori niekam būt įsipareigojus kasdien rytais tuo pačiu metu nė už ką  ​ .

Muhaha, užkrimtau, nors ir ne galvų!!!

Gadget, aha, mesengerio garsai 6 ryto, kai niekur nėra reikalo keltis, verčia galvas kramtyti   nu arba užsidėt miego režimą  

Moksleivių mamos   gerai kad jūsų negirdi/neskaito jūsų moksleiviai. Nes tikrai motyvacijos eiti į mokyklą nuo to nepadaugėtų.

Arba tarkim būtų pasirinkimas-mokslai iš namų ar vežiojimas,ką rinktumėtės?

Mano naujas etapas nenumaldomai artėja... kaip rast motyvacijos man,va klausimas. Vienintelį kol kas matau-finansai ​ 

Visi mes žmonės . Vaikai savo nemotyvacija irgi dalinasi, atvirai. Aš bent tarp tokių pačių kaip aš dalinuosi, jų negrūzinu  . Bet realiai man bus bent kiek geriau, kai išeis iš namų, nors kuriam laikui. Pailsėsiu, kai tik dirbti reikės. Kai išeinu į darbą - išvis rojus. Bet mokymosi ši namų - nepasiilgau, ne, ne, ne...

Katuk - ir tave messengerio garsai ryte pradžiugino ? Kai kas atsibudęs anksti mėgsta bendrauti .

Pypupypu pupupuuuuuuuu

Aš tai kaip gadget, man tie snoozinimai būtų peilis Suskamba ir keliesi. As tai niekaip tų jėzuitų statuso nesuprantu - tai jinai valstybinė ar privati, kad mokėti reikia? O bent jau verta? 

Nebijau mokyklos, jau man beveik niekuo rūpintis nebereikia. Šiandien tik paprašė gėlę nupirkt, kad su bobutėm turgely kalbėtis nereikėtų 

Mano pati su bobutėmis pasikalbėjo  ​ 

Man atrodo, jėzuitai, kaip gudrus veršis, tris karves žinda Ir biudžetą, ir bažnyčią, ir mokintinių tėvus. Neturiu aš pieteto, neturiu.

Arba tarkim būtų pasirinkimas-mokslai iš namų ar vežiojimas,ką rinktumėtės?

Nevežioju. Bet tokiam pasirinkime- vežiot pradėčiau. Visa laimė, kad vidi patys nueina per 3-5 min.   

Mes tai telefonus. Atstumas nuo kambario iki virtuvės nėra toks didelis, kad negirdėtume, bet jau ranką ištiesęs nebeišjungsi .

Pas mus tai visi keliasi skirtingu metu , ko gero kiltų baisus nepasitenkinimas, jei tektų atsisakyti tegu ir 10, bet pačių saldžiausių miego minučių. O ir šiaip esam jautruoliai, pvz., mano žadintuvas išvis be garso – tik vibravimas telefone įjungtas, pabundu nuo burzgimo.