Aha, sugrįžau ir aš sureaguot į Jurgitos foto - ir skrybėlė įspūdinga, ir damos žavios žaliom suknelėm pasipuošę. Ar geras balius buvo?
Į Kapseikos parašymą nesureagavau, bet kažkaip taip ir įsivaizdavau viską, tai nieko kaip ir naujo. Apie kitas šalis tą patį buvau girdėjusi, kaip tas gerumas imigrantams, jų gailėjimas ir nuolaidžiavimas paskui atsisuka prieš pačius šeimininkus... Prancūzija, Švedija ir pan. Brexit irgi iš tos pačios serijos. O pas mus, beje, jau irgi ryškiai padaugėję tamsbruvių vyrukų šviežiom šukuosenom, baltai spindinčiom maikutėm ir batais. Aš vis nusistebiu eidama pro šalį (kažkaip dažnai sutinku ties Petro ir Povilo bažnyčia, kai išsileidžiu į trasą), kaip jie sugeba tą baltumą išlaikyti. Ypač kai tokie „vargšai“ imigrantai, kuriems sunku ir gyvenamą vietą susirasti, ir darbą gauti. Man balti rūbai tai viso gyvenimo trauma - nei vaikystėj nesugebėjau neapsiterlioti, mama vis kalė į galvą, kad man negalima baltų rūbų duoti, tai beveik jų ir neturiu, ir nenoriu turėt. O kadangi mažai yra, tai nenoriu po 1-2 skalbt, jeigu įdedu su spalvotais, kad ir šviesiais, tai tas baltumas ir nyksta... Šiemet sukandus dantis leidau bernam prisipirkt baltų maikių ir užsispyriau išlaikyt baltom
. Tai vieną net į šiušlinę buvau iš pykčio įmetus, paskui vaikas išsitraukė, pats išsiskalbė ir atsiplovė, o man atrodė, kad jau mėlynai beviltiškai buvo nusidažius...
Tai jeigu turit kokių paslapčių, kaip rūbus baltais išlaikyti (ypač kojines...), tai pasidalinkit
. Ar čia koks Ariel daro stebuklus, kurio aš niekada nenaudoju? Nekenčiu skalbiklių su kvapais ir nekenčiu miltelių, tai naudoju tik skystus bekvapius, beveik visada Ringuvos.
Susinervinau. Gavau baltus kedus, kurių taip laukiau, norėjau ketvirtadienį autis - maži
. Grąžinti reikės į Rygą, nežinau dar kaip. Jų dydžių lentelė ir realus dydis tikrai apsilenkia, pamačiau tik išsiėmusi iš dėžutės, nes būtų per gerai, kad taip mažai atrodantys batai man tiktų...