METŲ mezginiai

Labas, skaitau, bet kažkaip vis atrodo keistai rašyti po ilgo laiko. Atostogauju NO ir net siūlau pirkau ten 🤣  ​

Sveikos klipatėlės, Kelinta diena su gniužulu gerklėj. Ir dviprasmiškais jausmais širdyje. Vaiko klasiokas užsimušė. Akyse stovi kai mačiau augantį nuo 3 metų, bet.... 

Ojej, Lietuti, o tu dabar namie ar dar ligoninėj? 

Tikrai kaip sakoma, kai pats nesustoji pailsėt - gyvenimas vis tiek pristabdo. Laikykis. 

Aš turbūt padariau gerą darbą, paskatindama sūnų ant dėdės motorolerio prasivažiuot kaimo keliuku, nors tuo metu tai gailėjausi. Po apibrozdinto pusės veido to ir užteko, baigėsi šnekos apie motorolerį ar motociklą. Atsargumas gerai. Bet, matyt, yra tokių asmenybių (ir net tik vyrų), kuriems taip reikia to adrenalino, kokie ten hormonai kala taip, kad jeigu ne su mocu, tai ieškos kitų panašų poveikį sukeliančių veiklų. Yra saugesnių, yra ir ne. tai niekada negali žinoti ir pagalvės visur nepadėsi. O pilnamečiui kažką griežtai uždrausti kažin ar įmanoma.

Pamenu, kaip tokiam amžiuj brolis tik apie motociklą ir svaigo. Ir gavo. Nes močiutė jį taip mylėjo. Taip bijojo, kad kas neatsitiktų, bet vis tiek dovanojo. Nors aplinkoje buvo ne veinas užsimušęs. Bet brolio begalinė meilė močiutė irgi buvo - tai jeigu buvo atsargus, tik dėl jos. Viskas gerai. Dabar jau 50+ nusipirko kitą .

O mano pusbrolis jau virš 40 užsimušė su motociklu...mamoms ypatingai skaudu. Tai to vyruko sesuo net su vyru nebegyvena, kai jis įsigijo motociklą vidutiniam amžiui bet deja, dukra taip pat su motociklu varinėja. 

Brolis turėjo, vyro brolis gal tebeturi, dukros draugas turi, ir net mano kolegė turi  

Manęs netraukia. Nors jaunystėj buvo kažkoks noras tam adrenalinui...

Manęs jie netraukia, nors va ką tik sužinojau, kad jaunystės draugė teises moco išsilaikė ANglijoj ir grįš vasarą abu su vyru po Lietuvą mocais pavažinėt per atostogas. 
Vyro svajonė mocą turėt, tai panašu, kad sūnus pirmas jos pasieks. 
Aš dabar naudojuos privilegija turėt asmeninį vairuotoją po darbo, kai būna reikalų, nes Vilius labai nori važinėt su mašina. Kol su vyru kartu nepravažiavom- bijojau leist. Dabar ramiau pačiai, galiu šalia vaiko sėdėt,  bet dar pakontroliuot tenka, nors stengiuosi daug nesikišt Gerai, kad pats nebijo po centrą važinėt. 

Omg, Lietuti, kaip baisiai nuskambėjo, net šiurpas perėjo... Gerai, kad viskas gerai   Vyro brolis taip darbe užsimušė  nukrito nuo laiptų.. Dar pabuvo reanimacijoj keletą dienų, bet...

Restar teisingai rašo, manau, jei jau adrenalino reik, tai be motociklo ras ir ką pavojingiau paveikt..

Mano pusbrolis visą gyvenimą norėjo skraidyt, bet mano krikšto mama, jo mama, neleido nieko. Po mokyklos į stalius pasuko, kad vis tiek meistraut kažką. Motociklą n kartų išrinkęs perrinkęs buvo    Tai kai jam buvo jau arti 40, mama mirė.. Ir prasidėjo       Tai dabar ir parasparniai, ir ultra lengvi, ir koks ten dar velnias su sparnais.. Bet baigė mokslus, dabar pats vaikus moko skraidyt, ir pasaulio čempionatuose jo vaikai dalyvauja, ir prizuz laimi. Ne vienas draugas jau ir užsimušęs, ir traumuotas, bet va, aistra laukė savo meto ir klesti visu gražumu. Dabar pats nuosavą lėktuvėlį nusipirko ir konstruoja kažką ten, kad skraidytų.

Dar vienas moralas - kad niekas niekada ne vėlu pradėt iš naujo 

Aš tai irgi neleisčiau. Tegul truputį monenėlis sutvirtėja ir hormonai nurimsta, tada ir rizikas kitaip vertins.

Lietuti, skamba baisiai tavo trauma   ​ 

Seniai aišku, kad yra pas mus ir griežtos rankos šalininkių .

Lietuti, kad greitai tos smegenys susitvarkytų!

Mano dukra prieš kelis metus išsilaikė moco teises. Ji net neklausė ar sutinkam. Kai vyras pasvaigdavo, kad irgi nori britva važinėt, aš jam vis pasakydavau, kad nesiruošiu jo užsimušusio laidot. Palaidojau ir be moco anksčiau laiko. Niekada nežinai, koks tau likimas suplanuotas.

Griežta ranka dar niekam nepakenkė ​ 

Jurgitak, teisingi žodžiai, bet kažkaip neina spaust 'like' apie tokią situaciją kalbant.

O Liniukui paprieštaraučiau. Manau, kad tą griežta pakenkė plačiąja prasme imant paauglių savižudybių priežastis. Draugė savanoriauja Vaikų linijoj. Retai ta tema kalbam, bet niekada nežinom, kuris ir koks žodis jiems gali atrodyt gyvenimo pabaigą. Ir ją pasirenka. 

O aš paprieštaraučiau Niumai. 

Iš esmės ne ištartas žodis parodo kelią į pabaigą. Dažnai tai yra tik paskatinimas. Apsisprendimas jau būna priimtas. Ir  mano nuomone, tai labai daug lemia būtent griežtos rankos nebuvimas. Ne paauglystės metu, o apskritai. Šiuolaikiniai vaikai auginami kaip kokie šiltnamio augalėliai-kad tik šviesos ir šilumos ir gėrio netruktų, kad jokie "kenkėjai" ir "ligos" nepultų. O jei problemų nėr, nemoka ir spręsti jų. T.y. jei nuolat saugomi nuo sunkumų, nemoka su jais susidoroti. Vienintelis problemos sprendimo būdas-pabėgti. Pabėgimo kelią žino tik tokį.

O sunkumų ir problemų buvo, yra ir bus. 

Beje, visai tai galioja ir suaugusiems. Kurie kažkada buvo vaikai. O kai kurie taip ir neužaugę.