Na va, išsirašiau PHT. Nu kažkaip, gal padės. Šiaip ginė labai faina mano, visiap kaip mane motyvavo susiimti su maistu kažkaip, nes labai svarbu visai savijautai. Ech... nu gal PHT padės susikaupt ir rasiu jėgų kažką daugiau daryt.
Apie papildų vartojimo laiką, tai man DI agentas (copiloto analitikas) sudarė grafiką, kai daviau savo sąrašą. Tai klausau jo- omega 3 ryte geriu.
Omega-3 geriausia du kartus per dieną, kad būtų pasisavinimas išskaidytas laike. Daugumos žuvų taukų yra rekomenduojama dienos dozė dvi kapsulės, tai va viena ryte, kita vakare.
Katuk, kai turėsi laiko, parašyk, ką ginė apie mitybą sakė. Renkuosi visokią informaciją, nes aktualu.
Kadangi aš nieko daugiau iš papildų vasarą nevartoju, tai omegą3 geriu vakare. Kaip gydytoja pasakė, svarbu ne visus kartu. Dar ginė sakė, kad svarbiausi imunitetui yra D, C ir geležis.
Kuo mažiau užkandžių, valgyti režimu 12/12, 3 kartus. Nu ir rinktis kuo sveikesnį maistą. Į šitą nesigilinau, kas yra sveikas maistas, bet numanau... kuo mažiau perdirbto, kuo daugiau daržovių, subalansuoto (t.y. ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų). Na, ir vanduo.
Labai daug nediskutavom, visgi ne tos srities konsultacijos reikėjo.
Plę, jei rimtai, jau senokai svarstau grįžt prie mėsos. Nu bet kažkaip reik save kontroliuot, kad ta mėsa būt ne šlamštelis koks nors. Ta tam dar ne visai pasiruošus.
Ai, aš omega3 geriu vieną. Gal mažai? Bet mano dozė gana didelė, nors žiūriu daug tokių po 1000mg. Tik tų rūgščių kiekis skirtingas.
Nežinau, kodėl ginė pasisako apie, kai, kas svarbu imunitetui 
. Šiaip viskas svarbu. Aś turiu laviruot tarp savo kasdieninių vaistų ir papildų - geležis nuo tiroksino turi būt kuo toliau, nuo magnio irgi.Gera mintis paprašyti DI, kad grafiką padėliotų. Bet aš geriausiai prisimenu, ką reikia išgert iš pat ryto prieš maistą ir viską, ką prieš miegą. Tai vakare geriu omegą ir magnį. O visa kita jei/kai prisimenu
Tikraį įsiminusi iš įvairių šaltinių, kad mūsų amžiuje labai svarbu baltymai ir magnis. Tai maitindamasi stengiuosi į tai akcentuotis, kai galiu.
Beje, sveikinu pasiryžus PHT, linkiu, kad tiktų ir akyse prašviesėtų 
. Aš, aišku, nenoriu, kad man prireiktų, bet nespjausiu, jei gyvenimas dėl įvairių simptomų taptų nemielas.
Mes prasiplaukėm Siesartim šiandien. Linksma upė vietom net labai. Iššūkiai nuo pat pradžių prigriebė, paskui jau zuikio dainos, palyginus. Vienam mūsų ekipažui toj pirmoj daly ir baigėsi blogai, nors santykinai gerai. Kol su vyresne dukra 1,5 val laukėm anų atplaukiančių, tai ko tik nespėjom prisigalvot. Ji jau ir našlaite bandė pasijust. Tai kai išgirdom pagaliau linksmus, sveikus, tik iki krūtinės šlapius , tik trešnes, kepurę ir 1 kroksą pametusius - atsikvėpėm. Užtruko, kol 1 kepure su snapeliu vidury upės ant medžio iš baidarės vandenį išsėmė . Žodžiu, faktas, kad reikia turėti daugiau neperšlampamų dėklų telefonams, kad būtų galima susisiekti. Ir vyras sakė - povandeninį benzipjūklą reikia vežiotis . Na, ir ką nors vandeniui semti.
Kadangi susivėlinom, tai į galą dar lietučio gavom, bet toks geras raumenų nuovargis ir tik teigiamos emocijos man .
Vis dar neturiu jokio mezginio. Vakar kai įsistudijavau intarsiją, ruošiausi priemones, tai nespėjau pradėt megzt.
Iš visų konsultacijų ir rekomendacijų man užsifiksavę - žuvų taukai ryte, magnis- vakare.
Laaabai gražiai dėliojas spalvos mezginy. Patinka.
Ginė apie kas svarbu imunitetui kalba, nes ŽPV atsiradimas ir išnykimas priklauso nuo imuniteto.
Norėtųsi tikėti, kad ginei ne vien ŽPV rūpi. 
Pastarojo atsiradimas šiaip jau visų pirma su partneriu/iais susijęs, išnykimas (dalinis ar visiškas) taip – su imunitetu. Neseniai teko skaityti tokią knygą: https://liutaineavys...juos-isspresti/Autorė kone visus moteriškus negalavimus suveda į nesveiką mitybą, konkrečiau tris didžiausias blogybes: cukrų, gliuteną bei karvės pieną, o neigiamą jų poveikį aiškina būtent per imunitetą, slenkstinio lygio nesiekiantį, bet didelei daliai žmonių būdingą gliuteno, laktozės netoleravimą. Nežinau kiek tame tiesos, natūropatija labai nesižaviu, nors ir nuorodų į mokslinius straipsnius sąrašas toje knygelėje įspūdingo ilgio.
Restar, ką darai su agrastais?
Atsidarau smalsutės nuorodą ir gale užkliūna Panašios knygos - Kaip išžudyti savo šeimą 
Mano manymu, tai tikrai maistas labai svarbus. Ne tik moterim, šiuolaikiniam pasaulyje, ir vyram ir ypač vaikam. Bet tuo pačiu galvoju, kad mes per daug tam dėmesio skiriam. Balansas ir saikas visame kame, visam gyvenimo būde, svarbu. Bet tarp viso to išlaviruoti irgi tam tikras iššūkis ir sveikatos gadinimas 
ir dar manau, kad mes, lietuviai, dar visai neblogai laikomės, palyginus su pvz amerikiečiais...
Ta proga palesiau Rūtos riešutų su glaistu turėčiau save dėl to nuplakti. Arba tiesiog nepirkti 
aI, ir dar tas "smegenų rūkas" trukdo man sugalvot, ką tokio sveiko ir maistingo pavalgyt, ypač, kai gamint irgi nesinori.
Šiandien matyt bus voveruškos. Dukros būsima anyta užfundijo, jos kaimynas pririnko tai vat neapsisprendžiu-sveikas čia toks maistas ar ne...
Valgau .
Jei rimčiau, tai mano viena skaniausių vaikystės uogienių būdavo avietės su agrastais. Neklausiau dar vyro brolio, ar miške aviečių šiemet bus, pasirinkčiau truputį. Pernai virėm su vyšniom. Dar esam su apelsinais virę. Šiaip uogienių neketinau šiemet virti visai, nes pilna, tai galvojau gal šaldyt, paskui sugalvočiau, ką daryt. Vaikai mėgsta tiesiog šaldytus visokius vaisius, uogas valgyt. Agrastų nebandžius, bet žiemą į kokį pyragą sudėt gal būtų skanu. Ar į koktelį vitaminai. Žodžiu, mintys tokios.
Vakar 3 eilutes Čiurlionio numezgiau:). Nuo apačios. Jaučiu, gigantas gausis.
