Oi Niuma, kokiam veiksme gyveni 
Bet žinant tave, tai puikiai susitvarkysi.
Jaučiuosi persimezgus 
Grįžus nesugalvojau, ką čia megzt. Jau važiavau į Mados garažą, bet apsisukau ir pagalvojau, kad pilna spinta siūlų, turiu ką nors iš turimų sunaudoti. Ir radau. Ir netgi pradėtą gal sprindį megztuko nugaros iš kašmyro likučių. Tai kaip užsikabinau jau net ranką taip rimtai skauda Dvi dienas variau
Rytoj į darbą 
Liniuka, ai visaip būna. Ir su jėgom, ir be jėgų, bet kažkaip tvarkausi 
O man vis kažkokie lakstymai. Tai normaliai prie mezgimo neprisėdu.
Čia tave matau:
FB_IMG_1754241437333.jpg 94,28KB
1 Parsiųsta kartų
Panašiai 
Aš jau kuris laikas neatostogauju ir panašus jausmas. Vos prisiminiau, kad ryt jau darbas. Aišku, vasarą pas mane daaaaug laisviau. Bet jausmas, kad nenoriu dirbt apskritai .
Kuo daugiau darai - tuo daugiau padarai. Kuo mažiau darai, tuo mažiau nori ką nors daryt .
Gal yra norinčių pasisriubinti trečiadienį arba ketvirtadienį? Seniai matėmės 
Aš trečiadienį po darbo varau pas gydytoją. Ketvirtadienis palankesnis kokiai valandžiukei
Oficialu. Nuosavybė Kaune įsigyta. Tikrinsim ar ir Kaune galima gyventi.
Ir apie kainas. Dukra nuo seniau žino portugalą kinezistą, kuris 3 dienas dirba Kaune savo studijoje, o 2 dienas būna Vilniuje kažkokioj klinikoj. Valanda “pakankinimo” Kaune 50 €, Vilniuje 160 €.
Ketvirtadienį pasisriubinti, gal, ir galėsiu. Gimtadienio savaitė, tai kol kas vienintelis ketvirtadienis laisvas.
Kaune gyventi ne tik galima, bet ir verta, kaip suprantu. Sveikinu su investicija!
Turbūt galėsiu. Nebent į sodą išvarysim, dukrą į Paryžių trečiadienį išleidę.
Aš turbūt gal irgi galėsiu, jie nelabai anksti.
Jurgitak, toks sakyčiau nedidukas skirtumėlis... 
O Kaunas labai fainas Kaip tik savaitgalį buvau grįžus, tai labai smagiai pasivaikščiojom su dukra
Niuma, kaip turbo moteris ir žavi ir gąsdina. Gąsdina tuo, kad suprantu, kokia aš bevitiška.Visiško smulkmenos, palyginus, mane į sustingimą varo. Buvo čia kartą su skalbimo mašina - vakare niekaip skalbt nebaigė, man miegoti metas, o ji ko tai nebaigia, nors intuicija sakė, kad jau turėjo prieš kurį laiką baigt. Nuėjau miegoti nebelaukus. O ryte atsikeliu - dega klaida. Dirbau iš namų, tai truputį darbus apsidirbus, išsiaiškinau, kad čia su išleidimu kažkas. Tai net pati juokiausi, kokį džiaugsmą patyriau, kai radau filtrą prisivėlusį. Kad tik nereiktų su kokiais meistrais bendraut, ar kokius sprendimus priiminėt. 
O šiaip tai prasidėjo atostogos. Kadangi paskutinė savaitė darbe labai sunki buvo, tai nieko nesusiruošiau. Savaitgalį buvom anytos 90-mety, bet sugrįžau namo, dar kelias dienas pabūsiu, gal kokį vieną kitą kampą namie pajudinsiu. Paskui trauksiu pas tėvą, gal į kaimą ir pan. Vežuosi siuvimo mašiną tai susikrauti reikmenis sudėtingiau, nei mezginį. 
Kerpena, ai, juk mes čia senai nutarę, kad visos individualios su savais pliusais minusais.
O man tavo siuviniai yra kosTmosas 🥰
Kaip sakoma, pardavėjais - ne gimstama, o tampama. Tai ir tie visi namo organizaciniai reikalai iš dalies - 20 metų darbinės praktikos. Labai palengvina man reikalus, nes tiesiog žinau, kad reik sustyguot visus darbus iš eilės. O tam reik nemažai skambučių ir gyvų susitikimų, kad veiktų pagal kažkokį įsivaizduojamą planą.
Nors ir tai siurprizais būna. Skambinu šiandien vienam meistrui, kur jau buvom sutarę- agaaa, dabar Klaipėdoj dirbu.. bet kai čia lis, turėčiau grįžt į Kauną ir tau padaryt, nes pažadėjau.
O be jo- negalės ateit kitas.
Melstis, kad greičiau Klaipėdoj lyt pradėtų?
Melskis . Apie meistrų pažadus aš patyliu . Gal ir ir nuoširdžiai kada pažada, bet vis ištinka gyvenimas.
Man pritrūko kelių gramų siūlo šalikėlio užbaigimui, nu . Pati durna, nesvėriau, iš akies mezgiau ir va pasekmės. Reiks ryt varyt į Siūlų mišką pirkt vieno kamuoliuko be jokios akcijos. Ir net nervų nuraminimui ten nėra nieko daugiau, ko galėčiau užsimanyt.
