aš tai laukiu pirties, tik va lagamino dar neturiu 
na ką, pasirašiau sutartį, šoksiu 
labai smagiai vakar patrepsėjau, toks geras jausmas su tuo plačiu sijonu suktis
tuoj keliausiu pas ginę, pagal programą, turiu ir daug klausimukų jai, nes oj oj koks bardakėlis mano organizme,kaip viskas išsiderinę...
Olaiva, susitaikyk, bardakėlis dabar bus kasdienybė 
Smagu dėl šokių, prisimenu tuos laikus su nostalgija.
Katuk, nu jei niekas nerezervuoja konkretaus savaitgalio, tai tu būk pirma ir rezervuokis, o kiti tegul laisvus ima.
Katuk, nu kam mums tos babinos - savų turim . O va gatavas megzinys daug geriau .
Miegojau max 3 val. šiąnakt. Kankino pokalbis ištikęs prieš miegą, dukros reikalai, o kai pabudau apie 1.30 ir radau vyrą dirbantį... Kosintį ir dirbantį. Prasivarčiau iki 4 - radau tebedirbantį, pastovėjau šalia, negalėdama nei žodžio ištart, nuėjau vėl gult. Kažkada sunkiai, bet užmigau, tada jau pabudau nuo knarkimo ir 6 jau kėliausi iš lovos.. Viduriai, atrodo, prie nugaros prilipę, taip spazmuoja, jau seniai to nebuvau patyrus, nuo dičkio reikalų, mintys aplaksto pusę pasaulio...
Gyvenimėli, galėtum būti ir lengvesnis...
Olaiva - smagu, kad šoksi! Judesys, muzika, bendrystė - kas gali būti geriau, ypač kai dūšiai artima ir buvo svajonė.
Apie tuos išsiderinimus moterų organizme. Vakar buvo 365-oji ciklo diena. Tai oficialiai jau esu po
Dėl savaitgalių rezervacijų. Suprantu, pati duočiau tokius patarimus, nu bet gi žinot, kad realybėj tas nesuveiks.
Restar 
nežinau, kas ten dedas pas tave, bet tu gi pati viską žinai, ką su tuo daryt...
Nieko ypatingo nesideda, viskas tas pats, bet kartais gyveni ramiai ir atrodo, kad gal normaliai viskas - niekas nesiskundžia, visi sveiki. O kartais imi ir sureaguoji, kai viskas užsijautrina. Vakar po to nevykusio šeimadienio didžioji dukra kažkiek prakalbino mažąją ir aš pusiau nugirdau, kad visgi ji blogai jaučiasi, neturėdama draugų, blogai jaučiasi klasėje... Nors dažniausiai tyli ir nieko nesako. Ne, nežinau, ką daryti. Labai aš jautriai reaguoju į tokius visokius vaikų dalykus. O vyras čia tik šiaip ant viršaus prisidėjo su darbu nuo 7 ryto iki turbūt 5 kito ryto.... daug dirba, bet taip nenormaliai - jau išimtys. Bijau, kad tiesiog nugrius vieną dieną ir bus amen šeimai. O dar vieną ne pati artimiausia, bet pažįstama (valdybos nario žmona) pasiskelbė, kad susirgo 4-os stadijos kiaušidžių vėžiu. Turi mažą dukrytę, nuostabi šeima. Man labai sugrąžina prisiminimus apie mamą ir mano baimes. ir realiai nieko su tuo negaliu padaryt - nes tas žnypliuotis praktiškai tik 4 stadijos ir aptinkamas. Žodžiu, daug egzistencinio nerimo apie viską. Ir su kuo apie tai pasišnekėt?
Dėl mm tai iki 50 gimtadienio nieko kažko ypatingesnio nejaučiau. Po jo pradėjo mm dažnėti. Šių metų pradžioj patyriau milžinišką nukraujavimą. Po operacijos daugiau mažiau viskas kaip buvo. Šį mėnesį vėlavo ir galvojau, gal jau prasidėjo ramybės laikas, bet... Tai nežinau net, kas labiau suneramino. Bėda, kad netenku daug kraujo, o visa sugerta geležis nueina velniop. Kovą feritinas buvo 35, o po intensyvaus geležies gėrimo per visą vasarą, rugsėjį - 12... Aišku, būna ir blogiau. Bet nepatinka, kad sportuojant trūksta oro ir jėgų.
sakot jau bardakėliams nusiteikti? na panašu,kad ir man artėja galo pradžia.trečias mėnuo ramybė, bet va menstruacinė migrena kaip laikrodukas mane ėda. tą tai mielai savo priešui padovanočiau
bekildama liftu pas ginę susitikau savo šeimos daktariukę, sako seniai jus gyvai mačiau,vis telefonu,sako užbėkit po gyd. pasišnekėjom apie mano svorį, turbūt tai mano maximumas per visą gyvenimą, juk ir sportuoju, bet apetitas baisus, svoris nekrenta visai, man kažkaip ir neramu,ir pikta, nes kaip koks tešlainis jaučiuosi...tai padarė skydliaukės hormonų tyrimus, bet sako greičiausiai čia premenopauzinio laikotarpio džiaugsmai bus...dar feritiną ištyrė, nes paskutinį kartą jo kritiškai trūko, bet vieną, kitą pabandžiau, pykina beveik nuo visų, o tas, kuris nepykina, siaubingai užkietėja viduriai. į kepenėles jau negaliu žiūrėti jokiam pavidale
tai vat toks bėdų turgelis gavosi
Man tik nuo skystų geležų pykino, t.y. dėl kvapo negalėjau gert, nors po gimdymų labai padėjo Tothema atsistatyt. O tabletės - juokų darbas. Tik nežinau, kiek iš jų naudos.
Aha, bėdų turgelis mūsų. Žinau, kad pasivaikščiojimas man padėtų, bet kai sėdau prie kompo... Dabar esu tarp pokalbių, mažokai laiko, kad atsipalaidavus bent kiek iki miškelio nueit, o lėkte nesinori.
