Restar, užjaučiu dėl tetos ir dėl situacijos. Kad jau juodą megztuką pasiruošei, matyt važiuosi
Esu nenuvažiavusi, niekas turbūt nieko blogo ir nepagalvojo, bet dėl savęs manau vis tiek geriau nuvažiuoti...
Nuoširdžiai ačiū visoms už pasidalijimus apie skaitinius.
Kai kas skaityta, kai ką pasižymėjau.
Kas man yra gera knyga?
Keliais žodžiais turbūt apibūdinčiau taip: šviesi, bet ne paviršutiniška, kurią užvertus lieka geras jausmas. Tamsos ir taip gyvenime, pasaulyje pakanka, todėl nelabai suprantu savanoriško gilinimosi į kažkieno juodžiausius sielos užkaborius (tiek literatūroje, tiek mene apskritai).
Ką skaityti, kaip turbūt daugelis šiais laikais, renkuosi pagal aprašymus. Pagal nuotaiką irgi. Kažko rimtesnio turiu prisirezervavusi bibliotekoje, gal iki Kalėdų net prieis eilė
, o pagal nuotaiką (ne pačią geriausią) pasigooglin'au tiesiog ko nors tikrai pozityvaus (ir tuo metu laisvo bibliotekoje). Tai paskutinė mano perskaityta knyga – Mourlevat ir Bondoux "Neatplėštas laiškas" – sutinku, kad pozityvu, gal net prisidėčiau prie rekomenduojančių kaip tikrai lengvą, rudeninę nuotaiką prablaškantį skaitinį, bet tik tiek, vertybiškai – amžinos meilės tema santykius lipdant n-tąjį kartą gyvenime manęs neįtikina. Dar į kompaniją pasiėmiau Lelord "Kaip Hektoras laimės ieškojo" – guli įpusėta. Kaip vyras, permetęs kelis pirmus skyrelius, apibūdino – toks Rudnosiukas (V.V. Landsbergio), tik prastesnis variantas.
Bet čia tokie kraštutiniai pasirinkimai, dabar jau ir ką rimtesnio paskaityčiau, dėl to ir norėjosi rekomendacijų.