Katuk, Rozmarinas kabina? Man irgi kaip meditacija tos pynelės. Noriu antro 
Gal kuri lankot knygų klubą kokį? Visad norėjau, tai šiandien bus pirmas susitikimas, kartą per mėnesį vyks. Aišku,labai priklausys visas įdomumas nuo to,kokia grupė sukris. Bet laukiu, įdomu
Taip, rozmarinas. Per vakarą 5 eilės 
Plę, Olaiva, net pavydu, kada tu viską spėji... kaip tavo šokių būrelis?
Taip, rozmarinas. Per vakarą 5 eilės
Plę, Olaiva, net pavydu, kada tu viską spėji... kaip tavo šokių būrelis?
nu gi mano vaikai jau dideli ir mieste gyvenant viskas vietoje. sėdi į autobusą ir tu jau kur reikia. palyginus su gyvenimu kaime, man tai didžiulis privalumas. Dar nuo šio ketvirtadienio net 16-a ketvirtadienių po darbo lankysiu grupinę terapiją, toks įdomus projektas savęs auginimo. Tai to dar labiau laukiu
su šokiais labai bjauriai gavosi. Gruodžio gale sušokom koncerte, laaabai smagu buvo ir gruodžio 31d gavom iš kultūros centro direktorės laišką,kad repeticijoe nebevyks, bus skelbiamas konkursas naujo vadovo vietai užimti. Esmė ta,kad mes buvom 5 naujokai ir buvo krūva senbuvių, kurie sistemingai skundus rašė ant vadovo jau 1,5 metų, jis vis ėjo ant kilimėlio, ėjo. Priežasties, kuo jis nepatiko, nebuvo. Principai suaugusių žmonių. Dviems moterims jis nepatiko, tada subūrė grupelę, kurie be nuomonės, treti visai nuo to atsiribojo ir lankė. Bet mums net koncertui nedavė kostiumų, nors jie ne asmeniniai, o kultūros centro. Supratau,kad ten labai didžiulė konkurencija ir labai negražūs dalykai vyksta...Tai kai bus naujas vadovas, o tai užtruks, tada vėl lankysiu.
Dar norėčiau pridurti - Olaiva ir vyro neturi . Kas šiaip juokas juokais, bet dažnai yra stabdis daryti ką nori, kada nori - vis tiek reikia atsižvelgti. Taigi, pačiam vienam begyvenant - savi pliusai, savi minusai.
O tos šokių būrelio peripetijos 
. Matyt, yra žmonių, kurie be šito nemoka/negali, skamba tikrai bjauriai ir man be galo svetima. Gyvenime visko pasitaiko, kur sveikas protas nesuveda galų.
Mano jokio streso su mezginiais kol tai nėra svetimų užsakymai. Dėl to jų ir stengiuosi neturėti. Pats geriausias sprendimas buvo atsisakyti megzti kapišonšalikį kolegei. Bet norų turiu daug, dar norai iš vaikų. Juokas tik apie ta ruletę . Bet yarn.engineer tai ir darosi ruletę, kurį mezginį megzt, kai pati negali pasirinkt.
Na be vyro moteris pati pusiau vyru tampa, moteriškumo mažėja. Tarkim dabar man reikia klozeto bakely plūdę susitvarkyti, nes pastoviai bėga vanduo. Būtų vyras, nereiktų moteriai. O kiek jau šviestuvų atjungus įvadą pakeista...na kažkaip
Mane vyras ištempia iš namų. Su juo žymiai daugiau kur išeinu. Ir vaikai iš bado nemiršta tuo laiku (kaip man dažnai atrodo, kad nutiks ). Su jais ar be jų kažkur važiuojam.
Mano draugė lanko, bet nežinau ar skaitytojų ar rašytojų būrelį, nes lankė rašytojų kursus, paskui romaną išleido. Šiaip, daug skaito ir irgi į susitikimus eina kartą per mėnesį.
O dėl tų prisiėmimų daugisu atsakomybių - taip, tenka. Ne visai be vyro gyvenu. Pusiau. Bet irgi kartais per tuos metus pagalvoju - o vis tik sugebu pati daug.
Kai susidėlioja aplinkybės kažkokios, tada ir paaiškėja, kad dauguma viską sugebam
Tai sakau - ir pliusai, ir minusai, ir tie vyrai skirtingi, ir mes pačios. Ir pas mane niekas badu nemirtų, viskas galvoj/įprotyje. Maniškis mielai visur pasirašo, bet taip norėčiau, kad mane kas nors kur nors temptų - visur pasirašau varyt su draugėm. Bet pačiai dingus energija ką pastoviai organizuot/ištempinėt.
Olaiva, easy. Pernai šitą reikalą praėjau. Galiu pakonsultuot.
Šiemet reikia kažkaip susiimti ir bent vienam kambary remontą pasidaryt. Iš esmės keisim kambarių paskirtį, tai didžiausia problema išdalint/parduot/išmest daiktus.
Labos
Dekui už gražius žodžius. 
Ne naujokė aš nei kiauraraščiuos, nei siuvinėjime, tai tie pirmi kartai tokie palengvinti. Youtube susiradau kaip kulną ir pirštus megzti, o visa kita gi tiesiog kaip bet kokiam kitam mezginy. Siuvinėjimo pamokoj buvau, kad tą vąšelį įvaldyti, o su karoliukais tai paauglystės parduotos naktys ir vasaros - mamai padėdavau prisidurti pragyvenimui.
Olaiva, aš lankau knygų būrelį. 
Bet ryškiai nesusitiksim, mano susitikimas mėnesio gale. Kaip įspūdžiai? Kokią knygą šį mėnesį skaitot?
Dėl šokių gyvatyno nefaina… 
Gal su nauju vadovu bus geriau.
Man tai vyro reik, kad reguliariai po kokias gražesnes vietas pasivaikščiotume ir mane su mezginiais nufotkintų. Dukra nemėgsta vaikščiot ir šiaip sunku priprašyti. Dėl vyriškos buities irgi pritariu, užpypina ji mane, nemoku. Irgi su klozetu pykstamės. Susitvarkyt moku, bet jis sulūžta bjaurybė per dažnai ir ne pagal grafiką. Šviestuvų keisti dar nemoku. Norėčiau, kad ir neprireiktų išmokti. Bet nesigailiu, kad skyriausi - mano ex buity dar tragiškesnis už mane šiaip. Tik kad maišus iš bagažinės man sutampydavo, dabar pati tempiu.
Dėl foto galvoju gal pavyks brunče sudalyvauti, reiks prašyt ko nors, kad nufotkintų. Turiu šiltukę suknelę nerodytą. Iš tikrųjų tai net nepranešiotą dar.
Mane vyras ištempia iš namų. Su juo žymiai daugiau kur išeinu. Ir vaikai iš bado nemiršta tuo laiku (kaip man dažnai atrodo, kad nutiks
Badu mirštantys…. Jioo, TOKIA močiutė kaip tavo mamma gali išlepinti. Kaire ranka penki patiekalai pramoniniais kiekiais, dešinė - šukuosena, ir Aida jubiliejun. Baby boomers - kieta karta.
