Nebėra Dr Martino? Reiškia, taip ir nespėjau pažiūrėt. Nieko blogo apie jį pasakyt negaliu, į antrą sezoną kažkur buvau įlipus, bet visai nepasigedau aš jo, kai pamiršau žūrėt.
o aš net pradėt žiūrėt nesusiruošiau
Kas neklauso radijo - internetas egzistuoja, nors abejoju, kad tau aktualu šiuo metu
. Kaip tik atsidariau ir beveik pažodžiui per radiją sakė, kas čia parašyta: https://www.karys.lt...sausio-7-d./758 .
Aš buvau supratusi, kad kažkokios naujienos apie katuko tarnybą (t.y. darbą).
Tai kad tokia iš manęs mezgėja... Tik pakabuku ir kaboti. Per 2025 lygiai du megztiniai netyčia nusimezgė. Nefotkinti.
Restar, pilnatis Vėžyje šeštadienį suėjo, emocingiausia gal iš visų galimų, bet jau turėtų būti aprimęs fonas.
Frekė teisi dėl PKT priesaikos. O jo, labai jautru. Ir dar buvo labai jautrus išleidimas po tarnybos. Bet tai abu kartus toks nerealiai pakilumas, pasididžiavimo gal ašaros? Tiesa, tą patyriau tik su mažuoju, nes didžiojo ceremonijos buvo karantininės uždaros. Tai pas mažą už abu paašarojau matyt 
Pirma mano mintis irgi buvo apie Katuko tarnybą, bet iš kažkelinto karto "dašuto" .
Aš verkiu beveik visada dainuodama himną ties žodžiais "tegu tavo vaikai eina"...
Pasirodo tyliųjų pakabukų yra ir ne vienas
Turbūt derėtų sureaguoti 
Man tai visos temos daugiau mažiau įdomios, mezgimo - turbūt labiausiai. Bet jei galiu susiturėti neįkišus savo trigrašio, tai stengiuosi tokia galimybe ir pasinaudoti, nes paskutiniu metu jaučiuosi "persibendravusi" – tiek dėl tik ką praėjusių švenčių, tiek dėl metų sandūros darbe.
Parodytomis metinėmis mezginių ataskaitomis maloniai pasigrožėjau. Pati irgi mezgu (šiemet berods: 4 megztiniai, 3 komplektai šalikas+kepurė, 2 poros bepirščių), bet dėl fotografavimo tai nebent ateičiai reiks pasitaisyti.
Šiandien/ryt ketinu baigti kankinti bene nuobodžiausią mezginį – didelį juodą šaliką vyrui (kalėdinė dovana iš anksto sutarus, kad bus pavėluota). Tada imsiuos nuo pradžių Eva cardigan, nes taip išėjo, kad turiu natūralaus dydžio pavyzdėlį, tik be rankogalių, kuriems pritrūko siūlų. Siūlų nebetrūksta, bet kadangi įsigijimas užtruko, per tą laiką persigalvojau: 1) spalvos įvertinusi turimą garderobą visgi noriu juodos, gan šviesi mėlyna nedžiugina, labiau vasarai, 2) pridirbau broko pažastyse, pataisiau neidealiai, paskui tik radau pačios PetiteKnit filmuką, kaip reikėjo daryti teisingai, 3) XS dydis gerai, bet S (labai mažai besiskiriantis) būtų buvęs dar geriau. Taigi viską pasvėrus spakainiai neskubėdama pradėsiu nuo pradžių. O pasirodyti esu Restar skolinga, tai niekur nedingsiu – šitą jau teks paveiksluoti. 
Biškį bus galvosūkis dėl sagų kilpų įkomponavimo tuose 2x2 stulpeliuose, nes pagal turimas sagas reikės didesnių, tai galimai prašysiu patarimo, kai prieisiu.
Tai kad tokia iš manęs mezgėja... Tik pakabuku ir kaboti. Per 2025 lygiai du megztiniai netyčia nusimezgė. Nefotkinti.
Koks TIK? NEEEETTTT! Du nauji megztiniai!.
Kaip ir pas mane
Taip kad fotkink ir rodyk
Iš serijos - koooks mažas pasaulis: gaunu šnd sms, kad patvirtino siuntimą į kmuk, vaikų kardiologui - ogi su Gyčiu pas mūsų Abelo keliausim 🥰 Derino, tai jo kardiologė, pavardėm neminėjo.
Ilga diena. Pavargau, bet viską spėjau. Po pertvarkų klinikose, kai sukėlė daugumą skyrių į vieną pusę, tenka virš pusvalandžio laukt gatvėse, kol į aikštelę įleidžia. Po to dar du ratus sukau, kol radau kur auto įkišt 😵💫
Kvyyy, Niuma ;)
Man tai labai fajnas nutikimas šiandien nutiko. Toks awwwwww. Su kareiviais ir priesaikomis nesusijęs.
Niuma, koks sutapimas Perduok mūsų daktarytei linkėjimus 
Kankinu po kelias eilutes rankovę. Vis pasimatuoju, pasigrožiu ir vis tiek niekaip nebaigiu 
Darbe laukia metiniai pokalbiai. Šiemet septyni, mažiau nei pernai, dvi mamytės atkrito, vieną bičą paskolinau kitam skyriui (tikiuosi nenorės grįžt ) ir studentė išėjo. Bet vis tiek 7 valandos nemėgstamo darbo Reikia kažkaip susimotyvuot. Ech ta metų pradžia.
Balandžiui nusipirkom su vyru savaitgalio bilietus į Taliną. Po tram eurų žmogui Seniai jau už tiek skrydžio nepirkau.
Smalsute - tu tikrai nesi tyliausia pakabukė ;), yra čia kitų, retesnių svečių, kurių tikrai pasiilgstam įvairesnėm temom. Bet pažadą pasirodyt užskaitau .
Šiadien daug daug tarpininkavimo dirbau - grynai pagal mano charakterį darbai. Bet nieko čia gero,kai rūpi visi kiti, o savo interesai paskutiniai. na, bet vienu klausimu ir pačiai ramiau dūšioj paliko, nors 2 val telefonu prašnekėta. Nežinau ar tiksliai - sūnus taip sakė .
Gal net pamegzt spėsiu bent truputį. Trečią knygą iš bibliotekos šiemet užsisakiau. Dar viena apie senatvę ir vienatvę 
. Bet togs gražus aprašymas ir pavadinimas „Mūsų sielos naktyje“, kad negalėjau susilaikyt. Puikumėlis, kad nereikia pirkti ♥.
Niuma - kaip faina, kad pas Abelo ♥. Man atrodo, kad ji puiki gydytoja, geras žmogus ir mes biškį į jos mokslus investavom - tai va, bus tiesioginė grąža .
Liniuka, aš biškį jautriai sureagavau į tai, kad nemėgstamas darbas tau kalbėtis su savo žmonėmis . Nebent pas jus labai jau daug ir techniškai visko reikia pakalbėti ir varneles sudėlioti/vertinimą parašyti. Nes jeigu ne labai griežtai į lentynėles viską sudėlioti, tai turėtų būti visai įdomu. Man labai patinka, kaip Tomas Misiukonis apie vadovų pokalbius rašo ir kalba, kokį požiūrio kampą siūlo. Neabejoju, kad teorijos tu turbūt daug žinai. Bet jeigu reikėtų kokio įkvėpimo ką nors atnaujinti, pakeisti, tai gal galėčiau ką nors ir surasti paklausyti ar paskaityti.
Aš nenoriu jokių liūdesių niekur. Ypač knygose. Nes gyvenime kelios pastarasosios savaitės tokios... jokios. Depresiškos. Tai norisi kažko džiuginančio.
Va kažko tokio, kaip Niumos netikėtumas 
linkėjimai! Neužsiplepėkit, nepamiršk, koks susitikimo tikslas
Liniuka-Talinas puiku! Aš saviškį bandžiau kalbint per atostogas kažkokiam trumpam pabėgimui ir deja 
O mano tarnyba tai ką -nuo 01-01 nebetarnauju valstybei ir ta ateitis nežinau dėl ko, gal dėl mėnulio, šiom dienom irgi tokia ne visai viliojanti atrodo...
Mezgimas-vakare pavyksta tik 2-3 eilutės, nu tai labai lėtai, deja
Restar, aš su jais kasdien būnu, kas antrą savaitę pokalbius turiu. Tai man tie formalūs metiniai pokalbiai toks perteklinis reikalas.
Teorijoms aš lengvai nepasiduodu Jau ko nemėgstu, tai visokių gyvenimo koučerių. Deja, bet mokausi iš savo klaidų Misiukonį esu skaičius, yra gerų patarimų. Teoriškai. Nes praktiškai kalbantis kartais visai kitur nuvažiuoji.
Na, verslo konsultantai nėra gyvenimo koučeriai . Tiems tai aš irgi alergiška . Bet supratau. Dar vienas papildomas darbas be didelės vertės.
Mane tos knygos visai guodžia. Neieškojau aš jų, mane pačios susirado ir stebina, kad visos vienu metu. Prieš 20 metų labai su malonumu skaičiau Filomenos Taunytės knygą apie apie laimingą senelių gyvenimą. Buvo labai sunkus darbinis etapas ir padėdavo tik visiškas atsijungimas į kitą pasaulį - tolimą temą. Dabar ji artėja, bet vis dar nėra tokia artima, bet vilioja pasižvalgyti ten, apsiprasti iš anksto.
Tikrai tikrai nuo visos sektos linkėjimus perduosiu 🥰
Pas mus metiniai pokalbiai - apie kovą-balandį. BET irgi per šitas dvi- tris dienas 'atostogų' tieeeek egzstencinių klausimų dėl darbo sau kėliau. Nes tikrai ne gaisrinėj ir ne operacinėj dirbu, kad iki ryt negalėtų palaukt klausimai. Bet kitų(-o) charakterių nepakeisi ir darboholizmas neišgydomas. Bet gal ir pati pirmą kartą tieeek laiškų praignoravau. Tikiuosi ryt pilnatis nepaįtakos ir neleptelsiu, ką galvoju. Bo nes...
O dar ir dvi paskutinės naktys pusiau be miego dėl šeimos narių reikalų/sveikatų.
Kaklą nusiardžiau. Reikėtų sutvarkyt ir imt rankoves. Bet jau ne šiandien.
