METŲ mezginiai

Tai kad... nėr kada skaityt   nieko naujo iš mano pusės, ane? 

nu o jei valandą naršymo iškeitus į valandą skaitymo knygą? aš bent jau vakarais gyvenu be telefono, skaitau, kitaip neužmiegu

atsirenku visokias rekomendacijas skaitydama, pvz. Fantastiškos knygų žiurkės ir kitokios. O kartais, turint laiko, knygyne nugarėles paskaitau, kas sudomina nusifotografuoju ir bibliotekoje užsisakau. Per mėnesį 3-4 knygas perskaitau, tai sąlyginai kaip ir nedaug. Romanų neperku, perku tik apie dvarus, fotografiją, tarpukarį ir pildau savo biblioteką

Šiaip, jei rimtai, tai aišku, kad galima iškeist tą naršymą. Bet nėra taip kad naršymas turi pradžią ir pabaigą. Dažnai būna įterpiamas į kitą veiklą po keletą minučių. Čia darbo dienom. Tai su skaitymu taip neišeitų. O skaityt lovoj baisiai nepatogu. Kūnui. Tai skauda tai spaudžia tai šviesos trūksta, tai akiniai ne tuo kampu  

Čia tas variantas, kai rasi šimtą priežasčių, kad nedaryt  

Mano vakaras panašiai toks darbo dienom- grįžtu apie 18.30-19.00 val. Vakarieniauju/ gaminuosi pietus/ vakarienę kitai dienai, tvarkau virtuvę,  kas trunka apie 1.5- 2 val. Nuo 21 val pamezgu, kartais dar įsiterpia plaukuosenos plovimas, rūbų pasiruošimas kitai dienai. Link lovos einu 22.30.  Tai nebent keisti mezgimą į knygą.

Bet būna dienų, kai nusprendžiu negaminti   tada prasideda šūdmalystė. Arba būna kažkokie reikalai ne namie. Tai irgi nepaskaitysi.

Nu vat kažkaip taip

Ane..... o kažkada dvynukes auginai.. ir viską spėjai 😅

Skaitau ir galvoju - idealiausia vieta skaitymui - lova Bet mažai skaitau. 

Akropoly susitikau Waida. Linkėjimus perduoda. Sako, gal kada kai grįšiu į mezgimą, grįšiu ir į sektą.... per metus kokius 6 mezginius... sakau, aš su savo dviem jaučiuosi mezganti.

Kaip kam kas per galvą taukšteli su tuo darboholizmu. Aš tai laikau tiesiog visišku nusipiginimu. Nes darbo santykiuose aš parduodu savo laiką (tam tikrą valandų skaičių) už suderėtus pinigus.

Aš nusipiginimu galbūt labiausiai pavadinčiau pasirinkimą dirbti darbe, kuriame atknapsi iki pietų pertraukos, paskui iki bus laikas eiti namo, dar eigoje ir vieną kitą asmeninį reikalą susitvarkai, drauges, gimines apskambini, apsiperki internetu ir pan. – nesvarbu kiek už tai būtų mokama, mano savivertė taip ilgai neištemptų. O kūrybiškai ir kartais gal ir perintensyviai dirbti galima ir neperžengiant ribos, kuomet jau prasideda viršvalandžiai ir bemiegės naktys nuo darbinių minčių – man tai neatrodo joks savęs apvogimas. Darbas irgi yra gyvenimas, jau vien įvertinus kokią nemažą dalį viso savo gyvenimo jam paskiriam. Nekyla ranka rašyti "parduodam", nes visgi gaunam ne vien algą, bet ir nematerialių dalykų – santykius su žmonėmis, erdvę saviraiškai, galimybę tobulėti ne šiaip mėgėjiškame lygmenyje, bet srityje, kurią tikrai išmanai ir kurioje esi naudingas.

Smalsute, tu HR?

Nes darbas yra tik darbas.

Man Smalsutė fainai parašė. Man darbas nėra tik darbas, ypač jeigu su žmonėm, daug draugysčių ten užsimezgę. Va, šivakar su valdyba vakarieniavom, knygom apsikeitėm, apie knygas, filmus, vaikus pašnekėjom. Darbas man prasmingas, negaliu suskaičiuoti, kiek val dirbu, kiek ne. Ne prie staklių. Vasarą laisviau daug, tarp švenčių irgi beveik nedirbau, nors neėmiau atostogų. Darau, ką mėgstu, su aistra ( aišku, ne tik tokie darbai būna). Gerai būtų, kad už kiekvieną iniciatyvą kristų papildomai, bet taip nebus. Ir nežinau, kur rast darbą, kur viskas tiktų, patiktų ir idealiai mokėtų. Tai viską įsivertinus, esu patenkinta. Per atostogas šventai stengiamės viena kitos netrukdyti, o po darbo būna visko kartais. Bet gali ramiai nematyt, jei nenori. 

Katuko koks gyvenimas suplanuotas, surikiuotas valandom, man sunku įsivaizduoti. Aš sutaupau visą važiavimo į/iš darbo laiką ir galvojimą kuo apsirengt . Maisto gaminu daugiau, bet ne viena. Ir miegot einu 12 val ar vėliau. Nes galiu sau leist atsikelt 8, jei miegasi. Man skaityt trukdo tik telefonas. Turėsiu naujus akinius - skaitysiu daugiau šiemet. Parsinešiau net 2 knygas šiandien, vieną pasiskolinau, 1 gavau . Dar 2 pradėtos ir 1 užsisakyta iš biblės. Rekomenduosiu, jei patiks. 

Restar, tu esi HR organizacijos širdis ir šerdis, ir žinoma, negali kitaip rašyti. Plius - mikro kolektyvas. Darbas yra tik darbas. Ir darbo sutartis - labai svarbus dokumentas. Taip, darbas gali ir turi būti smagus ir lengvai nudirbamas. Iššūkiai ok, man patinka. Neskaičiuoju minučių, bet balanso žiūriu. Tiesiog turiu ir ugdančios, ir finansus nešančios veiklos už darbo ribų, ir draugų turiu ne darbe. Labai nemėgstu įsikišimų į asmeninį laiką. Ir šis blaivus požiūris labai padeda man mėgti savo darbinę veiklą.

Baigiau riešines, liko kąsnelis raudonmedžio baldų spalvos šukuotinio kašmyro iš WOOLY

Tai žinoma, turėčiau daugiau podarbinės veiklos - kitaip šnekėčiau. Ir elgčiausi. Ir dažnai nedirbu po darbo. Nu visko būna.

Tuoj pradēsiu šnekėt vien žemaitiškai - draugiškai Samošką pažiūrėjau. Sunku jį žiūrint megzt . Bet kokias 3 eilutes pajudinau 

Labos

Suprantu ir Gadget poziciją, bet man rodos dar ir nuo darbo pobūdžio ir gyvenimo aplinkybių priklauso. Man tiek darbas, tiek visa, kas už darbo ribų, sudaro vieną vientisą mano gyvenimą. Aš esu ta, kuri tikrai padirba ir iki 12 nakties, ir iki 2 kartais, lengvai prisiderinu prie darbo skambučių iš tolimos laiko juostos ir pan. Ir aš nenusipiginu - aš vertinu, kad turiu lygiai tas pačias lanksčias sąlygas ir iš darbdavio pusės, kas man būtina kaip vienišai mamai. Niekada niekam nekyla problemų, kai aš turiu nuvažiuot/parvažiuot iš mokyklos, pas gydytojus, vėliau ateiti į darbą, išvis dieną neateiti, jei blogai jaučiuosi, turiu kažkokių asmeninių rūpesčių. Ir kartu suprantu, kad nuo mano darbo rezultatų priklauso daug - jei aš kažko nepadaryčiau, aš užstabdyčiau visą savo komandą, man tenka atsakinėti į pardavėjų klausimus, kai sprendžiasi reikalai su daug nulių ir pan. O kartais man tiesiog reikia daug daugiau laiko kažkam padaryti nei kitam - vertinu privilegiją būti tarp žymiai už mane protingesnių ir galimybę mokytis. Aš turbūt tiesiog millenial, kuriai patinka dirbti. Ir dar sėkmingai naudojuos visom gen Z privilegijom darbe ir esu už jas dėkinga.

Apie knygas - skaitau darbinę iš darbo bibliotekos. Per šį mėnesį dar turiu perskaityti šią knygų klubui, eisiu kaip tik iš paštomato pasiimti: https://www.knygos.l...na-kalendorium/Skaitau kartais ir po kelias eilutes, kol pvz. arbatą išgersiu arba pavalgysiu (taip, aš blogietė, skaitau valgydama  ).

Vakarais konkuruoja ir scrollinimas, ir mezgimas, ir siuvinėjimas, ir knygos, ir maisto gaminimas, tvarkymasis, namų darbai ir visos paaugliškos dramos “o ji tada pasakė tą!..” Tapyba žiemom nekonkuruoja, per tamsu, nematau spalvų. Taip padrikai meniškai vis kažko padarau. Užtat padeda jaustis, kad aš tikrai gyvenu įvairiapusį visko pilną gyvenimą.   

Linksmesnio - su knygų klubo merginom iš šitų knygų skirtukų kikenom   IMG_0256.jpeg   180,85KB   0 Parsiųsta kartų

Labas rytas!

Prisiglaudęs Šo kalba užsienietiškai (bando murkt) ir į jokį laukelį eit negeidžia. Riešinių kelinta naktis elfai nesusiuvo, teks pačiai.

Lietuti, Restar, TAIP! Kai susitarimas yra abipusis, tai veikia. Extra mile iš abiejų pusių. Nes DS dvi pusės ir yra. Aš alergiška darbo laikymui šeima ir vienpusėms pastangoms (ir kai darbuotojas “turi pasistengti” dėl kokios 250+ darbuotojų turinčios tarptautinės kompanijos, ir kai TOP pareigūnas zirzia, kad per popietę su garsiu muzikantu nebuvo kūčiukų beigi kisieliaus - vaaa, darbas anoooo neveeeeertinaaaa, to ano trečio nepadarė). Kai pvz padirbėji iki bele kada, bet ryte tiksliai 8:00 turi būti “prie staklių”.

Be to, kaip mokslininkė turiu ir patirties, kai dirbi dėl rezultato. Nu ir jeigu netyčia per mėnesį pamatuoji metų rezultatus, nesiskundi ir turi daaaaaug laiko straipsniams ;) Ir kolegė dėl situacijos, kai dirbi, dirbi, o rezultato tai nėr … ėmė akademines atostogas.

Katuk, va, pamačiau šitą ir apie tave pagalvojau.  

Pas.tile.lt

Kyla didelis noras dalintis foto iš šeštadieninio Finantial Times, ir ne tik dėl širdį kabliu pervėrusio Van Arpel vėrinio. Toks jaukus, mielas didelio formato žurnalas. Su reto gerumo fotografijomis 😍

Skirtukai - ugnis!

Knygos prisireikė.

Maaa vyrs sako: vyrai savirealizuojasi ir įsiprasmina per darbą, moterys - per vaikus. Ir nors kažkada labiau prieštaravau, bo nes mano esybė kaip ir nuo darbų neatskiriama. BET kuo toliau, tuo labiau su tuo sutinku. Nes kas anksčiau pačiai būdavo svarbu darbe, dabar kai kuriais atvejais darosi taip giliai dzin po barabanu... kad tiesiog.. pačiai ledžiu sau elgtis atsakingiau šeimos atžvilgiu, o ne darbo. Nors taip, tikrai yra išlygų, tikrai yra kaip bepavadinsi- ar ypatigai stiprių moterų, ar 'moterų su kiaušais', ar tiesiog - logiško mąstymo, kur ne vaikai, ne šeima, o karjera yra gyvenimo tikslas. Netaikau niekam konkrečiai. Tiesiog yra gausybė variantų, scenarijų ir modėlių.

Bet, jaučiuosi didelėj įmonėj eilinis varžtelis, kur nei kažkoks atsakytas/neatsakytas skambutis ar laiškas iš esmės nieko nelemia, tai tik paskutiniu metu leidžiu sau praignoruot juos, jei asmeniniai reikalai tuo metu (ypač per atostogas ir po darbo) yra svarbesni. 

Kaip nesenai skaičiau- ar tu nervuosies, ar nesinervuosi, alga nuo to nepasikeis. 

Vakar užbaigiau kaklą kitaip, paprastais stulpeliais be išsidirbinėjimų (prieš tai buvo- ložnaja ketliovka užbaigta adatą, bet kažkoks šleivas kreivas vaizdas iš moherio).

Sloga bando kibti, bet dar kažkur giliai, be tempų. Bandysiu rytoj pirtyse ją išgarint