Šeima VISADA svarbiau. Darbų yra daug, šeima - viena.
Va, Lietučio mintys galėčiau copy paste irgi perrašyti. Nes būten - labiausiai savo darbe vertinu laisvę. ir ne tik laisvę, kurią galiu panaudoti šeimos gerovei (taip, šitam darbe pasilikau būtent dėl galimybės derinti 4 vaikų auginimą ir neieškojau jokios kitos karjeros), bet ir laisvę kurti, inicijuoti, nebūti tik siauro profilio kokios funkcijos atlikėja. Ir knyga sudomino. Kažkoks knygų badas pasijuto. Olaivos irgi sudomino, bet pagalvojau, kad ji grynai TAU 
.
Šiandien reikės bandyt atsikast mašiną, teks nuvažiuot į darbinius pietus. Kolegė, kuri iki mokymų važiuodavo max 20 min, šiandien važiavo 1val 15 min.... Hm, gal apsvarstyt visgi galimybę visuomeniniu nuvažiuot 
.
Restar-svarstyk. Galimybę visuomeniniui. Keliai praktiškai nevalomi. Tik aš kažkaip sugebėjau prašokti kamščius. Nors realiau sakyt-pračiuožti.
Pas mus irgi puuuuusto. Atvažiavau dar normaliai.
Dičkis vaikis į trečią pamoką pramiegojo... pažiūrėjo pro langą.... nusprendė, kad į likusias kelias irgi 'nespės' atvažiuot 
karys.lt sistema palūžo
per telefoną veikia, pasitikrinau, metams ramu, galės studijuoti
po darbo daug reikalų prisidėliojau, kad nereiktų savaitgalį niekur važiuoti. Turiu užsakyminį XL moherinuką numegzti ir surinkti, Luknės hoodis laukia...kažkaip lėtai mezgu
Liniuka, tu Art deko ar Amsterdamo mokyklos muziejuje buvai?
Mieste kosmosas 
Pilna fūrų, kurios į viadukus neužvažiuoja, gatvės padengtos sniegu, 40 greitis jau ekstremalus. Važiavau iš darbo per pietus ilgiau nei 1.5 valandos vietoje 20 min. Kas galit nekiškit nosies į lauką
Olaiva, aš buvau Amsterdamo mokykloj. Gidė Justė labai faina, pagal išsilavinimą menotyrininkė, tai tikrai labai išsamiai ir įdomiai pasakojo. Art deco irgi sakė labai nuo gido peiklauso.
Save realizuoti per vaikus yra pavojinga. Vieną dieną jie atsipumpuruoja ir lieki ne realizacijos arba priekaba vaikams.
Su vaikais, kaip ir visur gyvenime - svarbu viską daryt su protu. Ir iš esmės suprast, ad jie ne nuosavybė.
Tai va taip pirmi kartai traukiant bambagysles tęsiasi su pirmagimiu. Tai jo nebėra po mano sparnu e-sveikatoj... tai pirmi darbai..tai su mašina važinėt pradeda... tai šauktinių sąraše kažkuriuo numeriu randu...
Išgeriu kavą. Ir eisiu mezginį imt. Pavakariams - Beatos koldūnai.
Pusę kiemo sniego Gytis nukasė. Mašiną palikau kažkur vidury per savaitgalį reikės neužleist. Dar augalų nėra, niekas nestabdo, tai pusnys.
Niuma 
- myliu tave už pirmus sakinius (ir dar už daug dalykų ).
Aišku, kad važiavau autobusu . Mano kelyje yra 2 statūs kalneliai, kur, jeigu nevalyta, tai gali užvažiuoti tik įsibėgėjęs. Tai gerai, jeigu yra kur. Iš kiemo - yra. O atgal iš Olandų į Filaretų, jeigu kas nors priekyje lėtai važiuoja, tai šakės, nebegali užvažiuoti. O atgal grįžti ir įsibėgėti irgi nėra kur - į eismą... Yra taip buvę, kai su vaikais iš darželio važiavau. Senokai tokių sniegų nebuvę. Šiaip linksma, gražu, vaikystę primena .
Negaliu patikėti, kad savaitgalis, tiek užsigazavus su darbais - dar nauji dalykai priešaky, daug gerų pokalbių šiandien. Esu labai patenkinta, ką nuvyko nuveikti šią savaitę - toks jausmas, kad jau mėnuo kaip nauji metai, ne savaitė...
Savaitgalį fotkinsiu pirštines ir megsiu.
Užsimaniau sau kojinių. Bet kokių labai gražių, į lovą, nebūtinai labai patvarių
Olaiva, iš ko tu nusprendei, kad ramu, taviškis nepašauktas? išvis nėra sąraše? Ar prie pavardės nenurodyta iki kada kur prisistatyti? Maniškio tik 2 draugeliams nurodyta, jam nieko. Bet tas gali pasikeisti. Dičkiui buvo nurodyta, bet nuėjo ir tik duomenis atnaujino. O gali vėliau būti nurodyta. Bet greičiausiai, kad pakaks savanorių.
Save realizuoti per vaikus yra pavojinga. Vieną dieną jie atsipumpuruoja ir lieki ne realizacijos arba priekaba vaikams.
Šiaip tai moters savirealizacija per vaikus gyvuoja bene nuo žmonijos atsiradimo (iki vieną gražią dieną atsirado kontracepcija). Taigi ir vieno pumpurėlio šeimoje modeliui dar nė šimto metų nėra, o tas didis pavojus likti be savirealizacijos – "pirmojo pasaulio problema". Tūkstantmečiais motinos vaidmenį pamažu pakeisdavo aktyvus močiutės vaidmuo, beatsipumpuruojančius vaikus – dygstantys anūkai ir proanūkiai, tik spėk realizuotis. 
Man pasisekė jog į mano namų pusę iš esmės tik vienas kalnas. Arba du, jei skačiuosim ir į kiemą tai va tam antrajam ir strigau 
teko ir kardio ir jėgos pratimus neplanuotai atlikti. Pūgoje.
o visas kelias, labai netikėtai, buvo judantis, lėtai, bet užtikrintai. Bet slidokokas...
Tik kad jokių "gazų" kažką veikti....
