Kaip smagu matyt Uraniją 
Merisier, tu aišku daryk kaip jauti, bet tas buvęs pakraujavimas, dar pas gyd nepasirodėt, gal ir pritarčiau merginų pasisakymams susilaikyt, nu arba būkit išradingi 
Ten, geras paveiksliukas įdomu bus tavo pojūčiai.
Pas mane viskas ramu, mmm neseniai pasibaigė, savaitgalį praleidom su draugais, pastebėjau, kad esu kitoj būsenoj nei anksčiau. Atėjo jie su vaiku, kuris kažkiek judrus, neveikė manęs nei jo pašnekėjimai, nei šokinėjimas per šaliką, nei indų spintelės varstymas, nei dar kas, tėvai labai gražiai kiekvienąkart su juo kalba, paaiškina, jis jų klauso, tai aš kaip ir matau - nematau, anksčiau irgi "nematydavau", nes ir pati nenorėčiau, kad kiti žmonės man primetinėtų savo auklėjimo metodus, taigi ir pati leidžiu tėvams, bet tikrai žinau, kad anksčiau būčiau mintyse papykus, ir kai jis tą spintelę atvėrė ir su šaliku davės, o dabar tai viskas labai puikiai, pati pastebėjau save iš šalies keičiuosi. Manęs visiškai nebeerzina kiti vaikai, jų dūkimas ar kažkoks netinkamas elgesys, anksčiau turėdavau "užsimerkt" specialiai, nes nemanydavau kad man pridera auklėti kitą vaiką, jei tėvai šalia, nebent padėti palaikyti jų poziciją, dabar natūraliai taip gaunasi, tarsi matydama nematau ir kažkaip net nežinau, gerai kažkaip viskas. Ot paaiškinau
Dar vyras su vaiku nuėjęs grįžo prikišęs jam mano vakarykščių keptų keksiukų ir kregždutės saldainių (tikra cukraus bomba) , sakau, kad gal reikėjo tėvų atsiklaust, ar galima duot tokius dalykus, buvo jau vėlu, tas numojo ranka tėvai tik "ką duot??", o mažasis jau įveikęs keksiukus, vynioja pirmąjį saldainį. Va šituo mano vyras ir uošviai vienodi, pamato mažą vaiką ir nori jį apdovanot visais turimais saldainiais, bulkom, čipsais ir kitais an. dalykais, net nepasidomėję, ar galima vaikui (toks prielankumo, meilės ir pan. reiškimo būdas). Matau, ateity turėsim padirbėt ties šiuo klausimu
Dar gerai išsimiegojau, smagiai pabėgiojau lauke, viskas nutirpę, temperatūra (kad ir mažai bet) pliusinė, knygas skaičiau. Buvo visai smagi akimirka kai kalbėjom apie vieną knygą, ir paaiškėjo, kad aš ją taip seniai skaičiau, kad vos bepamenu, o čia - perskaitė tik dabar. Aišku, čia ne apie grožinę lit buvo bet gera, aš mėgstu skaityt, bet nemažai metų tam neturėjau laiko, tai vis jaučiuosi besivejanti, ką perskaitau, tai kiti arba seniai skaitę ir čiut ne pamiršę, mano šiandieniniai wow atradimai, kitiem jau seniai pervirškinti ir savaime suprantami, tai smagu buvo ot savanaudė
Planavimų fronte nieko naujo, jeigu ir anksčiau be galo be krašto norėjau vaiko, ir jaučiausi jam pasirengus, taip ir toliau noriu, bet dabar viskas dar kitaip, ne tai kad "giliau", ačiū D neskausmingiau, bet taip kažkaip kitaip, neturiu net žodžių nupasakot, kažkaip moteriškai-mamiškai-šiltai-ramiai-jautriai, kažkaip taip turbūt
