QUOTE(grange @ 2017 02 20, 13:07)
<p>tendre, </p><p>bet tai sakai tau uzaugo ne vienas folis, o tai kas jei ovuliuoja visi 3 pvz. ir apsivaisina. tai rizika. bet turbut tiek neovuliuos vienu metu jei doze maza. nors gal visko buna. </p><p>nu nezinau. kazkaip baisu atrodo. du tai dar dar, bet jei trys kokie ulia. </p><p>bet naturaliai mazai tokiu sansu buna,tai gal nereik bijot. </p><p></p><p></p>
Nelabai supratau pasisakymo..

Tai ir išovuliavo visi, ir tas labai gerai, nes priešingu atveju atsirastų cistų. Dabar bandau prisiminti, tai stimuliavausi prieš metus (berods), atrodo tiek daug visko po to buvo, kad net sunku prisimint tiksliai ri nepameluot, bet man berods keturi foliai užaugo, po du kiekvienoj kiaušidėj, atitinkamai vienas didesnis, kitas mažesnis, bet ovuliavimui tiko visi, ir išovuliavo natūraliai. Jausmelis, kaip merginom pasakojau, tai kaip liepos ketvirtoji pilvo apačioje, sprogo fejerverkai, atrodė neša viską.. MAno atveju neapsivaisino nei vienas, iui nenorėjom, aš (mes) tuo metodu netikim.
Manau, kad kaip toje patarlėje : bijai vilko, neik į mišką. Su pagalbinėmis priemonėmis išauga daugiavaisio nėštumo galimybė, ir visos tą puikiai žinom...

Jei jau kažką darom, tai žinom, kaip kas gali būti ar nebūti. Aš ir norėčiau vieno, buvo minčių, bet supranti, ką darai. Tuo labiau, kad būna visko, būna kam ir neužauga nei vienas folis, net ir gerokai pastiprinus dozes, būna kam užauga vienas, būna kam du, būna kam ir daugiau. Užaugintų ir išovuliuotų kiaušinėlių skaičius tikrai nebūtinai yra lygus apvaistų ir įsitvritinusių blastučių skaičiui
Stimuliuojantis (o ypač pirmą kartą) gali tiksliai nežinoti, kas laukia, t.y. kaip sureaguos organizmas. Ir belieka tik viena - bus kaip bus, kiek užaugs, kad tik visi išovuliuotų, ir kiek ten apsivaisins ar ne. Belieka besąlygiškai pasitikėti savo kūnu. Ivf metu, kartu su gydytoju jau galima kažkiek pavaidinti Dievą, sprendžiant kiek dėti : vieną, du, tris, ... Ir vėlgi, mūsų šalyje procedūros mokamos, atlyginimai, na sakykim didžiosios dalies atveju yra tokie kokie yra, taigi reikia palyginus netrumpai taupyti. Niekas veltui nedalina. Mūsiškių specialistų pasiekimai tokie irgi... vidutiniai - sėkmės procentas nėra labai didelis. Keik dėti? Vieną, du? Kokia tikimybė su vienu, kai investuota tiek finansiškai (taupant vien tik tam pvz metus ar dar ilgiau, po kiek metų vėl būtų galima pakartoti įsodinimą iš iššaldytų, kiek laiko iki to taupyti?), tiek emociškai (o tai irgi didžiulė investicija). Daug kam iš dviejų užkimba vienas. Yra kam abu. Yra kam du kartus su dviem nepavyko, trečiąkart su trim- išnešiojo ir pagimdė visus tris vienu metu.
Manau, kad mes visos pasitelkdamos vienokią ar kitokią pagalbą, žinom ką darom. Ir nevisi procesai yra konkrečiai suvaldomi (vien stimuliacijos atveju), kituose galima tik mėginti pačiam juos kažkiek dalinai suvaldyti (ivf) atveju...
O bijot tai nereikia nei vienu atveju, jei jau kažką darai, nes nu ką ta baimė. Tik neigiamos emocijos, gal kiek pajaukti hormonai, nuotaika

kam to reikia. Taip sako Tendrė, kuri pati nori tik vieno, ir kai stimuliavosi užaugino, jei neklysta keturis folius

aišku, virpa viduj, bet juk bus, kaip bus

neverta sukt galvos su kas būtų jeigu būtų, ir jaudintis į priekį dėl to, ko gali išvis ir net nebūt. Kaip mano atveju - iš keturių nulis. Bet neiko, man pavyks natūraliai