sveikos, manoo mielos planiukės! laba naujai mergaitei.
Po atostogų ir MB tėvų vizito sunku buvo. Kažkaip kai gyveni Londone, kur esi įsisukęs į savo namai - darbas - namai - rutiną, tavęs niekas nepastebi. ir tu nepastebi nieko, o tai yra gerai. Niekam nekyla klausimų, o ir tu nieko neklausi. Supraskit mane teisingai - aš šimtus kartų šioje temutėje esu sakiusi, jog myliu MB tėvus gal net labiau nei savo. Jie mus palaiko, žinau - tai bus visada. Bet vistik kada nuvedus į parduotuvę, MB mama renka drabužėlius savo pusantrų metų anūkėliui, o tu žinai, kad galbūt jos kitas sūnus niekad taip ir nepadavanos jai anūko, darosi liūdna, skaudu. jos intencijos buvo geros, o be to, lauktuvių savo vieninteliam anūkui parvežti reikia. tai aš ožka, kuri viską širdin ima. gražus jų vizitas buvo, mielas toks. tik va kad išvažiavus toks liūdesys apėmęs geras porą savaičių buvo. ech, jau kartojuos... na, nesvarbu.
Dirbau savaitę toj pačioj mokykloj, kaip ir prieš Kalėdas. Taip, taip, tada, kada būdavau visą laiką pavargusi. Dabar kažkodėl miego trūkumo nejaučiau, tik su emocijomis susitvarkyti buvo sunku.
pamokos: anglų
Analizuojame Syvios Plath eilėraštį "methaphor"
I’m a riddle in nine syllables,
An elephant, a ponderous house,
A melon strolling on two tendrils.
O red fruit, ivory, fine timbers!
This loaf’s big with its yeasty rising.
Money’s new-minted in this fat purse.
I’m a means, a stage, a cow in calf.
I’ve eaten a bag of green apples,
Boarded the train there’s no getting off.
Net kiekvienoje eilutėje devyni skiemenys, o ir pačios eilutės devynios!
ok, anglų baigiasi, istorija - "Kodėl yra svarbu, kad Elizabet II Tudor ištekėtų ir susilauktų vaikų?" (Ačiū Dievui, ji neištekėjo ir jų nesusilaukė).
Mokslo pamoka - sexual and asexual reproduction. ne, nu cool, ką aš galiu pasakyti! bet čia viskas nesibaigia - trečiadieniais jie turi Assembley (net nežinau, kaip lietuviškai išversti - susirinkimas?), kurio metu rodomos ištraukos iš 60ųjų filmo "Call a midwife". ištrauka apie tai, kaip moteris persileidžia. nu velniop man to reikia?!
Ketvirtadienio rytas, registracija. Žiūrime filmą apie autistčių mergaičių mokyklą. aš jau noriu verkti. negana to, dirbu su cerebriniu paralyžiumi sergančia mergaite, kuri yra visiškai nuo manęs priklausoma. aš juk negaliu praskysti ir apsipilti ašaromis jai matant? o ta mergaitė - ji tokia gera ir protinga, žiūri į tave, šypsosi, jai viso labo 11... rodos, bet ką padarytum, kad jai padėtu, o padaryti nieko negali...
tai va tokiomis nuotaikomis aš praeitą savaitę gyvenau.





