Tai va istorija tokia, kad su dabartiniu draugu susipazinom sausi, na meile seile, visa kita, pakalbejom kad esam abu ne jaunuoliai ir noretume vaikiuko, nesisaugojom, ir praktiskai pirma cikla pastojau. Buvo netiketa. Dziaugemes abu labai, taciau taciau.... 9 savaite ivyko persileidimas, nes vystymasis sustojo 6 savaitele 
persileidau naturaliai, dabar dar teplioja, gydytoja sake po pirmu mmm galim vel megint. Bet taip neramu.... gal ko truksta, gal kas negerai.... man apie 5-6 savaite staigiai atleido krutis, atsikeliau ryte ir tokia negera nuojauta ir mintis, kad as ne nescia... nu va ir pasitvirtino nuojauta. Po echo sake kad gemaline puslyte atitinka 5 sav ir 2 dienas, nors pagal mmm turejo but 6 sav, laukimas 2 savaites, po ju vel echo, atitinka tik 6 ir 1 d... bet vel laukite, lyg manatu sirdele, ai... pasidariau HCG, rode apie 8600, prg tik 26, galvojau kartosiu, bet nebespejau, prasidejo kraujavimas ir
beladona, užjaučiu dėl skaudžios patirties. Man pačiai neteko to patirti, bet draugė turėjo du persileidimus vieną po kito, o po to pastojo ir išnešiojo sveiką gražų leliuką. Suprantu nerimą ir baimę, net neabejoju, kad kiekvienai būtų neramu, bet ko gero svarbiausia dabar ramybė ir tolimesni planai. Negalvokit, kad kažkas su jumis negerai ar ko trūksta. 
Man tai nuojauta, kad per tą savo ovuliacijos nejautimą ją tikrai pražiopsojau. Vakar antroj dienos pusėj tokie dilgčiojimai kiaušidės vietoj užėjo, šiandien jau ramu. Aišku aš nei BT matuoju, nei testus darausi, tai grynai prielaidos ir nuojauta. Vyrui pasakiau, sako, o tu vakar nors kiek jėgų turėjai? Abu jau lavonėliai miegot nuėjom, apie jokias meiles nė minties neturėjau. Blogiausia, kad kai reiktų tai daryti, nei jėgų, nei noro nebūna.
Dar šiandien totalus nusižengimas maisto atžvilgiu. 
Taip gerai laikiausi, kam šiaip neturiu valios visai, bet šiandien kaip tik mokymai išpuolė, o ten jau ką duoda pietų, tą ir imi. Gliutenas kiekvienam patiekale 
Sveikos
Beje, gal yra norinciu paskaityt knyga "Kai atgimsta viltis"? Persiusciau paskaitymui
as skaitau dabar irgi, kai buvau LT nusipirkau. tikejaus kazko kito siaip jau, man per daug ten tu istoriju, na tai isgyvenimai,zinoma, bet cia forume ir tiek gyvenimo istoriju praeina.. dar nebaigiau, gal galas idomesnis ir naudingesnis bus.
Tai va istorija tokia, kad su dabartiniu draugu susipazinom sausi, na meile seile, visa kita, pakalbejom kad esam abu ne jaunuoliai ir noretume vaikiuko, nesisaugojom, ir praktiskai pirma cikla pastojau. Buvo netiketa. Dziaugemes abu labai, taciau taciau.... 9 savaite ivyko persileidimas, nes vystymasis sustojo 6 savaitele
uzjauciu...
bet kai pirmas persileidimas ir ankstyvas, tai turbut nieko labai daug netirs. na nes tokie atvejai gan dazni ir tiesiog gamtos desnis...atmetimas vyko, o gal ko truko.
labai nepergyvenk, pastojai pirma kart pastosi ir veliau kai natur pavyksta.
Labas rytas
gydytoja sake jokiu tyrimu darytis nereikia po pirmos tokios nelaimes, o bet gal vistik reikia ? gal tarp jusu yra mergaiciu su tokia patirtim ? Kitos temeles kazkaip apmirusios
Labas, junkis drasiai 
As su tokia patirtimi, tik mano ilgas planavimu laikotarpis ir du persileidimai. Abu jie ankstyvi. Nemazai gydytoju isbandziau, bet visi jie sake ta pati - naturalus gamtos desniai ir jokiu detalesniu tyrimu neskyre.
Dabar 3 nestumo pradzia, sedziu kaip ant adatu, bet tikiuosi geriausio 
Net vyrui parodziau - extra dee - aaaaaaaaaaaaaa aaaaaaaaaaaa
beladona, užjaučiu dėl skaudžios patirties. Man pačiai neteko to patirti, bet draugė turėjo du persileidimus vieną po kito, o po to pastojo ir išnešiojo sveiką gražų leliuką. Suprantu nerimą ir baimę, net neabejoju, kad kiekvienai būtų neramu, bet ko gero svarbiausia dabar ramybė ir tolimesni planai. Negalvokit, kad kažkas su jumis negerai ar ko trūksta.
Man tai nuojauta, kad per tą savo ovuliacijos nejautimą ją tikrai pražiopsojau. Vakar antroj dienos pusėj tokie dilgčiojimai kiaušidės vietoj užėjo, šiandien jau ramu. Aišku aš nei BT matuoju, nei testus darausi, tai grynai prielaidos ir nuojauta. Vyrui pasakiau, sako, o tu vakar nors kiek jėgų turėjai? Abu jau lavonėliai miegot nuėjom, apie jokias meiles nė minties neturėjau. Blogiausia, kad kai reiktų tai daryti, nei jėgų, nei noro nebūna.
Dar šiandien totalus nusižengimas maisto atžvilgiu.
Bet tai kodėl taip yra, kad kai Ov-nu nesinori.. ir nesinori to kaip darbo daryt..
Labas, junkis drasiai
Dabar 3 nestumo pradzia, sedziu kaip ant adatu, bet tikiuosi geriausio
kada jums mm diena? Jau praėjo? Kiek jau vėluoja?
Cia net ne rytinis...
ED!!
Aš kai čia pas jus atėjau, jau manrods ketvirta teigiamą pamatė 
Cia net ne rytinis...
Klok sėkmės receptą!!
Sekme bus po devyniu menesiu, cia tik mazas pirmas zingsnelis iveiktas...
Recepto jokio - tai jau mano trecias nestumas per beveik 2 metus...duok Dieve, si karta su laiminga pabaiga!
Mes visos stipriai stipriai laikom kumštukus, aš tikiu tavim, o tu tikėk savo mazyliu. Ka dabar planuoji daryt? ta prasme del prg? gersi iskart papildomai ar eisi pas daktarus? ar paliksi viska teketi sava vaga?
