nu jau. Tu gi psichiškai nestabilus, mušiesi.
Papirkai psichiatrą, gi turtingas
Dabar mes mokinames gyventi be vaiko. Galvojom tai bus lafa , duosimes kaip triusiai, visur lakstysim....O Abu verkiam karts nuo karto, skauda, liudna, sunku. Nakum tas davimasis net nerupi kol kas man. Man širdis kraujais apsipylus dabar ir tokia baimė- o jei temperatura, o jei jis nepaziures, o jei jis vel mirs ir manes nebus salia- niekas jo neisgelbes. Baimė, savo replemis ji mus sukauscius dabar. NepaleidIa.
Bet visa laime, kad tai laikina. Visi mylintys tevai per tai praeina, as manau.
Bet ka cia norejau pasakyti...a...
Taup, baisi nykuma mano gyvenime dabar. Kaip kiti tevai tik rankomis trina, Kai vaikai palieka namus - nesuprantu
Mokykis paleisti, paukščiukas turi skristi, o ne tupėti už tėvų nugarų.Nebijok, dar nei vienas nenumirė atitrūkęs nuo tėvų namų.Nenumirs ir taviškis, juk tarp žmonių gyvena, telefonai yra, internetas.Dabar nyku, paskui labai džiaugsitės kai atvažiuos į svečius, o jei dar panelę atsiveš.
Žinau,ką kalbu, pati per tą praėjau, pati verkiau žiūrėdama kaip sūnaus mašiniukas važiavo iš kiemo.