QUOTE(Moonte @ 2020 01 10, 14:46)
Pagalvojau, jei mano vyras apsiribotu vien mano kompanija, man su juo butu neidomu gyventi. Stagnacija, dvokianti pelke.
Siaip, keista, kad nesupranti. Tu bendrauji virtualiai, kad ir cia SM, semiesi, zinoma kiek sugebi pasemti informacija, kuri vienaip ar kitaip tave itakoja.
Siaip, keista, kad nesupranti. Tu bendrauji virtualiai, kad ir cia SM, semiesi, zinoma kiek sugebi pasemti informacija, kuri vienaip ar kitaip tave itakoja.
Moonte, kaip smagu, kad pasirodei ir rašai! Visada įdomu paskaityti ką mąstai. Jaučiu moterį, patyrusią žymiai daugiau negu aš.
Kiek vėliau buvo postas apie atvirumą.
Pamenu, kažkada, kai mano mama sirgo sunkiai, mes giminėje ir su draugais tą temą nagrinėjome-kiek iš jų norėtų žinoti visišką tiesą iš daktarų (na, žinoma, jie irgi ne visada ją žino, bet tarkim). Aš tada buvau nustebusi, kai radau, jog yra žmonių, kurie sako-ne, aš nieko nenorėčiau žinoti. Turbūt jie norėtų turėti viltį, kurią galėtų sugriauti toji sunki tiesa. Su neištikimybe kažkaip panašiai. Aš iš tų, kurie rinktųsi (ir rinkosi) visišką atvirumą, nes tik taip kuriamas tas autentiškas santykis, o man būtent tas santykio grynumas labai svarbus. Betgi suprantu, kad neišsiverti prieš kitą išvirkščia..kažkaip balansuoji.