QUOTE(given444 @ 2020 01 17, 15:41)
juk pasidžiaugt negalesi, pasidalinti patirtim negalesi. [...]
Nu taip - gi aš giriuos per 20psl. non stop. atsikeliu ir vardiju gerus darbus.
taigi, negalima cia girtis.
Galima, kodėl gi ne? Vien tai, kad kažkam užkliūva yra mažmožis. Daug kam gi neužkliūva. Aš pvz. neturiu kuo girtis. Rimtai. Apart visiškų mažmožių, kurie man kainuoja minimalias pastangas (paaukokim kelis eurus, duokim kraujo), aš neturiu kuo pasigirti. Tai aš kartais skaitau Jūsų ar kitų trumpus pasisakymus, kiek jūs darot kitiems realiai ir galvoju - wow, geras. Bet aš taip nedarysiu. Nes tingiu. Nu yra kaip yra. Bet man skaityti smagu. Kad kiti geresni. Žodžiu, girkitės drasiai
QUOTE(lutuke123 @ 2020 01 17, 16:09)
nes santuoka ir yra seksas su partneriu,
Ne, santuoka nėra seksas.
QUOTE(IDOMUCIA @ 2020 01 17, 18:20)
Buvo laikas kai pergyveenot del to kas jums nutiko, bet paskui atejo SPRENDIMAS... Va tas momentas....
Dabar kalbat kaip programuota masina...
Yra žmonės, kurie gyvena, išgyvena ir paleidžia. Nes gyvenimas nestovi vietoje ir atneša naujas patirtis, kurias gyveni ir išgyveni. Kai kurias apsisprendi pasilikti, kai kurias - paleisti. Ir yra žmonės, kurie "apsiženija" su savo skauduliais ir visur juos tamposi. Jei pasakysi kad idiotiška tai, jie įsižeis ir pavadins tave bejausme. Jei apsimesi, kad supranti, jie tą skaudulį bet kurioj vietoj iškels kaip vėliavą ir ja mojuos. Gal Moonte tiesiog pirmoj grupėj, o Jūs antroj? Mano asmeninė nuomone.
Jei atvirai, man Jūsų pasirinktas personažas čia SM yra tas antras. Tas asmuo, kuris apsikabinęs savo idiotišką skaudulį (mano akimis žiūrint) ir dar plius prie jo prikabinęs kelis ir velkat iš paskos per gyvenimą... saugot... globojat... paremontuojat... nu kad tik nepraeitų. Ir nereikia man pasakų, kad negalima tokių dalykų paleist. Galima. Jūs tiesiog nenorit.
Aš gal ne visai tinkama kaip pavyzdys, bet vis tiek - aš neturiu jokių nuoskaudų gyvenimui ir kitiems žmonėms. Manęs niekas nėra įžeidęs tiek, kad iki dabar atsiminčiau. Manęs niekas nėra išdavęs taip, kad man tai iki šiol skaudėtų. Aš neturiu nė vieno priešo net jei ir būtų žmonių, kurie mane tokia laikytų (nežinau, negali atmesti tikimybės niekada). Aš neturiu aplink žmonių, kurie regztų intrigas. Arba manęs jos nedomina. Ar tai reiškia, kad mano gyvenimas yra kažkoks kitoks ir ypatingai geresnis nei kitų? Aš smarkiai dėl to suabejočiau. Tiesiog man neįdomu įsižeisti, nešiotis nuoskaudas, dėl kažko gėdintis ypatingai. Aš esu tokia, kokia esu. Ir nesiruošiu niekam dėl to teisintis. Ir kiti lygiai tokie pat. Ir jie turi teisę tokiais būti.