QUOTE(Iš_Šviesos @ 2020 02 10, 08:32)
As manau 99% moteru ir vyru is esmes negali buti platoniskai.
aš irgi netikiu. bet yra bet, daug dalyku cia nerašau jis man nesyk yra irodęs, kad jam ant manęs nestovi.
tam sykiui reikejo, paskui jau nebe. kai dar to pati norejau. taigi. tu irgi neturi kai kurios patirties. nežinai, ką reiškia "ta per maža meile". vat manai, kad vyrams svarbu viskas kas juda.
oi, tikrai ne. ne visiems.
jis kaip tik ir siūle po skyrybu, tą "tiktai dvasinę meilę", o aš jos ne velnio nenorejau. man buvo ižeidimas. norejau būti mylima visai, nes man kaip Mylimukei svarbu prisiglausti ir tt, nors ir nesu sekso maniake. na, ką dvasine meile - aciu - man prieglaudos meiles, aš taip ją ivardijau nereikia.
taigi.
nereikia man doruolio, ir nereikia, kad manęs gailetu, kad mane dvasiškai myletu, aš turiu tam šiaip draugu.
taigi, kuri laiką nebendravom, buvau užblokavus, kad atsistatyt kažkiek. na, bet....kai jausmai ir aistra iš mano puses nubleso, ko nebendrauti? gi geri žmones nesimeto, kas ten man taip sake?
jis turi krūvą geru savybiu, krūvą....
atleidau jam. juk jis turejo teises grižti i šeimą. turejo. turejo teises ir pasimyleti, juk žmona jo nenorejo, kitur gyveno.
kitos nares bando ižiūreti dramas, kur ju nera.
eiline banali istorija.
db kiek serialu žiūriu.
sako vyrai/moterys antrai pusei: give me time, leisk man susideliot mintis. (kai būna kokia nors krize). iseina, išvyksta i kitą kraštą, ten pasidulkina, mintys prašvieseja, supranta ko nori grižta i seimą (arba ne), ar ten kažkas rekia, kaukia moralizuoja, kad jie elgesi, kaip norejo...