QUOTE(Monteverte @ 2021 02 17, 09:12)
ai žinai, kai nelaimės užeina, tai niekas jau nepadės. Žmonės bėga nuo nelaimingų ir kitaip nebus.
kodėl taip niūriai?
ar pati kitam nepadėtum? bėgtum?
man yra padėję, ir aš jiems.
our relationships are just mirrors of us.
QUOTE(lutuke123 @ 2021 02 17, 11:21)
Man aplamai patinka bendrauti su zmonem ivairiais.
Me, too.
bet taip pat lb reikia laiko man sau (gal kad jo neturiu?) tokia ambivert darausi.
Monteverte, gilintis į save? but not too much. analysis - paralysis.
iki tam tikros ribos viskas.
meditacija? geras dalykas, noriu ją susigrąžinti, nes reikia. tiesiog tą mindfulness visur praktikuoti, tą lyg darau, bet noris dar natūraliau tai daryti, o ne kad "taip geriau", ar "dėl sveikatos". kad būtų kaip antras kvėpavimas.
pvz, geri kavą, tai tik ją gerk.
Pora anekdotėlių, kad neatsilikti nuo arbūzo.
Abu apie girtuoklius.
1. Atsibunda ryte vyras, dar apspangęs nuo vakarykščio baliaus, savo akimis negali patikėt: sūnus tapkes neša, žmona kavą į lova duoda.
- Kas čia vyksta? - klausia sūnaus.
- Nu kas, kas, - sako sūnus. - Pareini vakar girtas kaip tapkė, šliauži keturiom, apvemi viską, mama kelnes bando mauti, į lovą paguldyti, o tu jai: "Atstok, kekše, aš vedęs!"
2.
Draugė kitai:
- Na ir kaip tavo dvasiniai kursai? Ar patobulėjai santykiuose su namiškiais?
- Na žinai. Praktika vis dar sunki. Pareina vyras girtas namo, jaučiu - girtas girtas, o jau smarvė... Grabalioja šviesą, aš tyliu. Šniokščia, daužosi aplinkui, aš tyliu.
Staiga man neiškentęs:
-Tu nors šaukti pradėk, o tai aš lovos negaliu rast!
