QUOTE(Monteverte @ 2021 02 18, 14:08)
tai žiūrint kokia ta pagalba ir kiek tęsiasi. Bet faktas lieka faktu, kad geriausiai sutaria žmonės, kurie tame pačiame lygmenyje. Pvz. dvi ištekėjusios draugės ar dvi našlės, o ne viena tokia kt. tokia.
Na aš su visais žmonėmis nesitapatinu, aš gana išskirtinė, bet kalbu apie mases. Pvz. ta pati N.Nekrašiūtė iš buvusių Olialia. Aš nesuprantu kam ji gali atrodyti labai nemiela, kas jos gali taip šalintis, juk ji žmogus saulutė. O ji pasakojo apie tą laiką, kai jai buvo depresija ir visi draugeliai ėmė šalintis. Dauguma žmonių visgi yra žiauroki, kaip iš džiunglių įstatymų.
o ego čia prie ko? meditacijų juk įvairių yra. Sakyčiau jomis kaip tik siekiama balanso su visu pasauliu. Gal tik atsiskleidžia į ką daugiau linkęs. Tas pats mano minėtas pavyzdys su pasiaukojimu. Vienam tas lengva būtų, na tarkim paaukotų koją dėl kito ir vienas gal didžiuotųsi visą likusį gyvenimą ir rodytų visiems tą prarastą koją ir kaip kitą dėl to išgelbėjo. Kitam gi būtų daug sunkiau, gal net labai pasigailėtų galiausiai to ir pan.
čia ir dabar esi kalnuose
tiesiog kitkam negali skirti dėmesio, nes jei esi pavojingame ruože, ne šiaip turistiniame, tai nukrisi, paklysi ar pan.
Papildyta:
būna. Tų tikrų senmergių, senbernių, kur prie tėvų tik gyvena, be draugų, be nieko. Net būna dirba su tėvais tėvų versle. Žiaurus variantas. Tokiam dažniausiai būna tėvai įkyrėję, nebemyli ir jų. Bet nemoka mylėti ir kitų. O reikalavimus stato baisiai aukštus, kad partneris jį/ją popintų kaip tėvai.
Na aš su visais žmonėmis nesitapatinu, aš gana išskirtinė, bet kalbu apie mases. Pvz. ta pati N.Nekrašiūtė iš buvusių Olialia. Aš nesuprantu kam ji gali atrodyti labai nemiela, kas jos gali taip šalintis, juk ji žmogus saulutė. O ji pasakojo apie tą laiką, kai jai buvo depresija ir visi draugeliai ėmė šalintis. Dauguma žmonių visgi yra žiauroki, kaip iš džiunglių įstatymų.
o ego čia prie ko? meditacijų juk įvairių yra. Sakyčiau jomis kaip tik siekiama balanso su visu pasauliu. Gal tik atsiskleidžia į ką daugiau linkęs. Tas pats mano minėtas pavyzdys su pasiaukojimu. Vienam tas lengva būtų, na tarkim paaukotų koją dėl kito ir vienas gal didžiuotųsi visą likusį gyvenimą ir rodytų visiems tą prarastą koją ir kaip kitą dėl to išgelbėjo. Kitam gi būtų daug sunkiau, gal net labai pasigailėtų galiausiai to ir pan.
čia ir dabar esi kalnuose
tiesiog kitkam negali skirti dėmesio, nes jei esi pavojingame ruože, ne šiaip turistiniame, tai nukrisi, paklysi ar pan.Papildyta:
būna. Tų tikrų senmergių, senbernių, kur prie tėvų tik gyvena, be draugų, be nieko. Net būna dirba su tėvais tėvų versle. Žiaurus variantas. Tokiam dažniausiai būna tėvai įkyrėję, nebemyli ir jų. Bet nemoka mylėti ir kitų. O reikalavimus stato baisiai aukštus, kad partneris jį/ją popintų kaip tėvai.
tikrai taip, panasus interesai, pokalbiai, patirtis galu gale poziuris i gyvenima. Net imkim dabar pvz emigrantus ir gyvenancius savoje, kartais labai buna sunku susisneketi, nes neturi zmones tokios patirties. Tai kartais aritmesnis pasijauti su kokiu pakistanieciu, kuris irgi uzsienyje, nei Lietuvoje su lietuviu.
Net i pora geriausiai kai sueina panasia patirtim, arba abu i pirmus santykius arba abu po skyrybu, abu be vaiku arba abu su vaikais ir t.t., manau lengviau susiderinti.
tikrai taip, yra meditacijos ir yra pseudo dalykai, kurie tik vaidina visa tai
zinau ne veina vyra, kurie siekie kazko neaisku ko, o realiai pabegio nuo seimu, vaiku, tai kokios cia dvasines paktikos, cia tik tiginyste ir t.t. pridengta graziais tikslais...va butent gamta vercia buti cia ir dabar
O gyvenime visko gi reikia ir mastyti apie ateiti ir prisiminti praeiti...oi visokiu tu zmoniu buna.
Cia is vsi velai kuria seimas , buna daznai tik apie 40 zenyjasi nors jau seniai nei pas tevus gyvena, nei ten mamyciukai kokie ar senberniai, turi aisku tu santykiu, bet bijo zmones isipareigoti, keista, kad apsigyventi kartu nebijo...
