Pažįstu šeimą, kurioje žmona baigusi super duper mokslus, išmaišiusi pasaulį, o jos vyras baigęs tik mokyklą. tiesą pasakius, kartais net pavydas ima pažiūrėjus į gražų jų bendravimą ir dėmesį vienas kitam. Ne išsilavinime esmė, o auklėjime.
Gali šeimoje būti du eruditai , bet rietis kaip šuo su kate inetligentiškomis frazėmis.
Aš baigusi magistrantūrą Vilniaus universitete, dabar esu doktorantė. Jis - nebaigęs vidurinės. Mano tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, padarę karjerą. Jo - kaimiečiai, be išsilavinimo, be karjeros... Kai tuokėmės, visa mano giminė stojo piestu.
Bet! Mes laimingi. Mes beprotiškai mylime vienas kitą. Visa mano giminė manęs išsižadėjo - juk aš juos išdaviau, susidėjau su tokiu... Na ir kas? Užtat jo giminei esu pati pačiausia - jie priima žmogų pagal tai, koks žmogus yra, o ne kiek diplomų turi. Su mama santykai nekokie? O su anyta puikūs. Jai galiu pasakyti viską, bet kada paklausti patarimo, pagalbos. O mama? O taip, ji patars! Ištekėjusiai ir turinčiai vaikų dukteriai pasakoja apie turtingus kavalierius - pažiūrėk, koks tas ir anas
Savo vyru aš didžiuojuosi. Taip, mokykloje jis, galima sakyti, nesimokė. Visą norą mokytis buvo sunaikinę mokytojai - aaaa, tu iš tos šeimos? Tai nieko gera iš tavęs nebus... O namie tėvai turėjo savų rūpesčių, nebuvo kam jį skatinti. Susigriebė, kai jau vėlu buvo, per daug praleista. Mokosi dabar. Yra apsiskaitęs, su juo įdomu bendrauti. Nuolat stengiasi tobulėti. Kai tuokėmės, jis dirbo statybininku. Namie pats mokėsi dirbti su kompiuteriu, pripirkęs knygų. Dabar jis dirba inžinieriumi kompiuterių firmoje (savamokslis be išsilavinimo), ir jį vertina kur kas daugiau už tuos, kas ateina su diplomais, bet dirbti nemoka. Nuolat skatina tobulėti mane, palaiko, padeda.
Vienintėlis neigiamas mūsų santykių bruožas - kartais jį slegia mano, kaip jam atrodo, pranašumas (aš to pranašumu nelaikau - tiesiog aš turėjau, kas mane skatino mokytis, o jis ne, štai ir visas skirtumas). Man tenka labai stengtis elgtis taip, kad jis nesijaustų nevisavertis šalia manęs.
Bet! Mes laimingi. Mes beprotiškai mylime vienas kitą. Visa mano giminė manęs išsižadėjo - juk aš juos išdaviau, susidėjau su tokiu... Na ir kas? Užtat jo giminei esu pati pačiausia - jie priima žmogų pagal tai, koks žmogus yra, o ne kiek diplomų turi. Su mama santykai nekokie? O su anyta puikūs. Jai galiu pasakyti viską, bet kada paklausti patarimo, pagalbos. O mama? O taip, ji patars! Ištekėjusiai ir turinčiai vaikų dukteriai pasakoja apie turtingus kavalierius - pažiūrėk, koks tas ir anas
Savo vyru aš didžiuojuosi. Taip, mokykloje jis, galima sakyti, nesimokė. Visą norą mokytis buvo sunaikinę mokytojai - aaaa, tu iš tos šeimos? Tai nieko gera iš tavęs nebus... O namie tėvai turėjo savų rūpesčių, nebuvo kam jį skatinti. Susigriebė, kai jau vėlu buvo, per daug praleista. Mokosi dabar. Yra apsiskaitęs, su juo įdomu bendrauti. Nuolat stengiasi tobulėti. Kai tuokėmės, jis dirbo statybininku. Namie pats mokėsi dirbti su kompiuteriu, pripirkęs knygų. Dabar jis dirba inžinieriumi kompiuterių firmoje (savamokslis be išsilavinimo), ir jį vertina kur kas daugiau už tuos, kas ateina su diplomais, bet dirbti nemoka. Nuolat skatina tobulėti mane, palaiko, padeda.
Vienintėlis neigiamas mūsų santykių bruožas - kartais jį slegia mano, kaip jam atrodo, pranašumas (aš to pranašumu nelaikau - tiesiog aš turėjau, kas mane skatino mokytis, o jis ne, štai ir visas skirtumas). Man tenka labai stengtis elgtis taip, kad jis nesijaustų nevisavertis šalia manęs.
QUOTE(Kissa @ 2006 07 30, 17:43)
Asmeniskai as nesijauciu super protinga, nors esu baigusi du aukstuosius. Bet manau turiu teise ieskoti vyro "pagal save". Galit dabar mane isdeti i suns dienas, bet niekada neziureciau i vaikina, kuris baiges 9 klases, kad ir koks rupestingas ir mylintis jis butu. Teko tokiu pazinti tikrai ne viena ir kas is to? Mums nera apie ka sneketis.
O apie ka tu noretum su juo sneketis, apie perskaitytas mokslines knygas
QUOTE(Ieva-Pieva @ 2006 07 30, 17:51)
viskas gražu, kol esi sveika ir turi darbą.
o kas, jei kokia nelaimė, sunki liga, patampi neįgalia?
o kas, jei kokia nelaimė, sunki liga, patampi neįgalia?
Butent. Zmogaus protas yra laikinas dalykas, su amziumi daug ka pamirstame, nelaime tai greiciau issaukia. Meile yra apie kitus dalykus, negali myleti UZ KAZKA, arba myli arba ne.
Kad nebut pernelyg griezta, turiu prisipazint, mane irgi traukia protingi zmones. Daugiau priskirciau tai mastymui. Ir visai man nesvarbu ar tas zmogus kazka baiges ar ne, nes paprastas darbininkas gali zinoti tokiu tehniniu dalyku, kad prie neissilavinusiu zmoniu tokio tikrai nepriskirciau. Bet kaip sakau, man ne tai svarbu, nes mokslas/zinios tera gyvenimo igytas kiautas ir tiek. Vis tai gali. Pazistu nemazai aukstuosius baigusiu zmoniu, kurie yra grynaja sio zodzio prasme buki. Pagal mano supratima
Jei buciau vaikinas, su taip aukstaji keliancia mergina ne neprasideciau. Ne todel, kad jausciausi menkesnis uz ja, o todel, kad man toks lyginimas atrodo labai pavirsutiniskas.
na, maniskis nuo rudenio eis i doktorantura, o as tesugebesiu baigti kolegijos trecia kursa
nors mano mama baigus du aukstuosiu, mociute taip pat su aukstuoju ir tt. tarkim is tevo puses kaip kiti vadina bemoksliai. o tarkim vyro tevai yra is kaimo zmogeliai, mokslu tikrai neturi, darbininkai. Bet pas mus giminej nera kad skirstitu i sluoksnius, tas toks anas toks. svarbu zmogui sekasi, ir jis bando gyvenime daug pasiekti
na, man mama nuo vaikystes kale i galva, kad tipo, neprasidek su vyru, kuris maziau issilavines uz tave. bus labai neidomu gyvent. ai kazkaip, pro viena ausi iedavo, pro kita iseidavo.
bet va buvo 18, istojau studijuot, o tuo paciu susiradau antra puse. jis buvo vyresnis, gyvenime istaises neblogai, tai man imponavo. kad jo issilavinimas -- profke, kazkaip buvo nusispjaut. Buvo lyg ir gerai -- amziaus skirtumas kazkaip atsvere ta jo issilavinimo stoka. Bet kazkaip nejauku pasidarydavo, kai pajusdavau, kad gyvenime perskaiciau daugiau knygu negu jis. Arba studijuoji, mokaisi, planuoji busima karjera, bandai su juo pasidalint mintimis, o jis mazdaug -- o koks ten tau skirtumas tarp ekonomikos ir buhalterijos? Aisku, kai meile-seile, tai nekreipi demesio. O po to meiles baigesi, susipykom, issiskyrem -- dabar galvoju, nugi anksciau ar veliau sitas dalykas butu mane vistiek negyvai uzknises.
bet va buvo 18, istojau studijuot, o tuo paciu susiradau antra puse. jis buvo vyresnis, gyvenime istaises neblogai, tai man imponavo. kad jo issilavinimas -- profke, kazkaip buvo nusispjaut. Buvo lyg ir gerai -- amziaus skirtumas kazkaip atsvere ta jo issilavinimo stoka. Bet kazkaip nejauku pasidarydavo, kai pajusdavau, kad gyvenime perskaiciau daugiau knygu negu jis. Arba studijuoji, mokaisi, planuoji busima karjera, bandai su juo pasidalint mintimis, o jis mazdaug -- o koks ten tau skirtumas tarp ekonomikos ir buhalterijos? Aisku, kai meile-seile, tai nekreipi demesio. O po to meiles baigesi, susipykom, issiskyrem -- dabar galvoju, nugi anksciau ar veliau sitas dalykas butu mane vistiek negyvai uzknises.
Yra gera sena patarle: geriau su mylimu per balas, nei su nemylimu per pievas...
MAnau,kad meile nugali viska!!! KAd zmones apsišlifuoja, kad kai vienas kita myli, stengiasi vienas del kito... IR viska galima ismokti, ir nebaiges daug mokslu zmogus gali knygas skaityt- tik noro reikia!!!
MAnau,kad meile nugali viska!!! KAd zmones apsišlifuoja, kad kai vienas kita myli, stengiasi vienas del kito... IR viska galima ismokti, ir nebaiges daug mokslu zmogus gali knygas skaityt- tik noro reikia!!!
Manau, kad išsilavinimas turi reikšmės. Vistiek žmogaus baigusio universitetą mąstymas tikriausiai skiriasi nuo nebaigusio. Dar visai neseniai neturėjau nieko bendro su žmonėm, baigusiais ne daugiau kaip vidurines, o dabar taip išėjo, kad draugo vaikystės draugai ir klasiokai nieko nebaigę, bet jis su jais bendrauja, todėl tenka ir man su jais pabūti. Tai skirtumas tarp buvusiojo draugų (magistrų ir doktorantų) bei šitų yra nemažas. Iš pradžių lyg ir buvo dar nieko, įdomu, nu kaip kokia egzotika
O šiaip tai manau, kad kuo mažiau su jais bendrausiu tuo geriau, nes pvz. išgėrę jie pasidaro išvis silpnapročiai ir elgiasi siaubingai. Aš tikrai tuo nenoriu nieko įžeisti, tiesiog gal mano sutikti žmonės tokie yra. Šiaip jie dėl to skirtumo manau jaučiasi blogai, nes vis randa progų draugui pasakyti: mes tau per prasti.
Bet nesakykit, matosi dar net nepabendravus su žmogum kiek jis išsilavinęs.
O šiaip tai pakeičiau truputį savo nuomonę apie diplomus, nes vis sakydavau, kad jei vyras nėra magistras, tai su juo net nekalbu
Bet matyt dievulis proto sumanė įkrėst, nes po tokio pareiškimo bendravau su daktaro laipsnį turinčiu žmogum, kuris elgėsi visai taip, kaip prieš kelis metus mano draugas, baigęs tik vidurinę. Ir gal net blogiau. O paskui sutikau žmogų, kuriam dar truputį trūksta iki bakalauro diplomo - nu ir ką, viskas puiku.
Bet nesakykit, matosi dar net nepabendravus su žmogum kiek jis išsilavinęs.
O šiaip tai pakeičiau truputį savo nuomonę apie diplomus, nes vis sakydavau, kad jei vyras nėra magistras, tai su juo net nekalbu
o gal tau tik atrodo kad esi tokia jau protinga?Jei esi tokia protinga tai laikui begant ismoksi myleti,gerbti kitus ir nesijaust aukstesne..
aš tai galiu pasakyt tik tiek, kad pamačiau, kaip univere ne visai protingi grupiokai nesimokant sugeba diplomą gaut, nors galvoj tik tūsai, į įskaitas prigėrę ateina, tai... man net mano pačios diplomas bevertis pradėjo atrodyt... kas iš to, kad jie diplomą turi, jei
nmeseniai apturėjau gyvą pvz, kai mamos draugės vyras inteligentas mašinai sugedus ją stūmė vos ne 30 km, nes jam mašinose tik spalva skiriasi
nu tai nakum tokį, jau geriau bus man vyras be diplomo, bet vidury laukų sugedus mašinai ją aptvarkyt sugebės
Santykiuose esmė yra pgarboj, tolerancijoj, meilėj, o ne popieriuje kažkokiam...
O man asmeniškai labiau gėda pasakyt, kad MB per kelias dienas sugeba uždirbt mano mėnesio algą neturėdamas to "stebuklingo popierėlio", nei aš tūkstančiais į mokslus sukišus sėdžiu pagal specialybę valdiškam darbe, kur algos tik kurui užtenka ir porai šokoladų per mėnėsį.. va su tokia mamyte vaikas tik čiulpinuką per mėnėsį pasilepinimui gautų, ot jau vaikas didžiuotųsi, kad mam su aukštuoju sugeba tik saldainį nupirkt, o tėtė be aukštojo mašinai uždirba per mėnėsį...
na čia aš savo gyvenime tik su tokiais atvejais susidūrus esu...
Ašku, yra tokių, kur ant kaktos parašyta, akd nieko nebaigę, nes elgiasi kaip visiški mužikai
nmeseniai apturėjau gyvą pvz, kai mamos draugės vyras inteligentas mašinai sugedus ją stūmė vos ne 30 km, nes jam mašinose tik spalva skiriasi
Santykiuose esmė yra pgarboj, tolerancijoj, meilėj, o ne popieriuje kažkokiam...
O man asmeniškai labiau gėda pasakyt, kad MB per kelias dienas sugeba uždirbt mano mėnesio algą neturėdamas to "stebuklingo popierėlio", nei aš tūkstančiais į mokslus sukišus sėdžiu pagal specialybę valdiškam darbe, kur algos tik kurui užtenka ir porai šokoladų per mėnėsį.. va su tokia mamyte vaikas tik čiulpinuką per mėnėsį pasilepinimui gautų, ot jau vaikas didžiuotųsi, kad mam su aukštuoju sugeba tik saldainį nupirkt, o tėtė be aukštojo mašinai uždirba per mėnėsį...
Ašku, yra tokių, kur ant kaktos parašyta, akd nieko nebaigę, nes elgiasi kaip visiški mužikai
QUOTE(Blue_rose @ 2006 08 29, 13:55)
IR viska galima ismokti, ir nebaiges daug mokslu zmogus gali knygas skaityt- tik noro reikia!!! 
Ko gero nera to noro, jei baige 9 ir to gana
QUOTE(Dios @ 2006 08 29, 13:13)
na, man mama nuo vaikystes kale i galva, kad tipo, neprasidek su vyru, kuris maziau issilavines uz tave. bus labai neidomu gyvent. ai kazkaip, pro viena ausi iedavo, pro kita iseidavo.
bet va buvo 18, istojau studijuot, o tuo paciu susiradau antra puse. jis buvo vyresnis, gyvenime istaises neblogai, tai man imponavo. kad jo issilavinimas -- profke, kazkaip buvo nusispjaut. Buvo lyg ir gerai -- amziaus skirtumas kazkaip atsvere ta jo issilavinimo stoka. Bet kazkaip nejauku pasidarydavo, kai pajusdavau, kad gyvenime perskaiciau daugiau knygu negu jis. Arba studijuoji, mokaisi, planuoji busima karjera, bandai su juo pasidalint mintimis, o jis mazdaug -- o koks ten tau skirtumas tarp ekonomikos ir buhalterijos? Aisku, kai meile-seile, tai nekreipi demesio. O po to meiles baigesi, susipykom, issiskyrem -- dabar galvoju, nugi anksciau ar veliau sitas dalykas butu mane vistiek negyvai uzknises.
bet va buvo 18, istojau studijuot, o tuo paciu susiradau antra puse. jis buvo vyresnis, gyvenime istaises neblogai, tai man imponavo. kad jo issilavinimas -- profke, kazkaip buvo nusispjaut. Buvo lyg ir gerai -- amziaus skirtumas kazkaip atsvere ta jo issilavinimo stoka. Bet kazkaip nejauku pasidarydavo, kai pajusdavau, kad gyvenime perskaiciau daugiau knygu negu jis. Arba studijuoji, mokaisi, planuoji busima karjera, bandai su juo pasidalint mintimis, o jis mazdaug -- o koks ten tau skirtumas tarp ekonomikos ir buhalterijos? Aisku, kai meile-seile, tai nekreipi demesio. O po to meiles baigesi, susipykom, issiskyrem -- dabar galvoju, nugi anksciau ar veliau sitas dalykas butu mane vistiek negyvai uzknises.
Taip labai būdinga situacija- kai panelė jaunutė, dar tik pradėjus studijuoti, o jis vyresnis, neblogai pinigų užkalantis, tai tie skirtumai niveliuojasi tuo metu. Dar pati mažai proto turi. Tai va- mokaisi, studijuoji, tobulėji,be to ir daraisi su metais suaugesnė, protingesnė, o jis lieka užstrigęs savo "babkių" , " bemsų" pasaulyje. Ir staiga vieną dieną tu tą vyriškį lyg "išaugi". Tada jis, nors ir vyresnis, kažkoks vaikiškas patampa. nes tu jau pati žinai, kaip uždirbami pinigai, gali save išlaikyti, prieš tavo akis atsiveria naujas galimybių pasaulis, karjera, tobulėjimas. Nori į priekį, o jis lyg inkaras , stabdo tave. Vidinės baimės ir kompleksai.
Vyras ne vienai dienai pasirenkamas. Deja.









