nu vaaaa, o pas mus jokio vyro/tėčio nėra, močiutė dirbanti...Niekas nepasiims, ir viena turės namie būti. Dar kažkaip su gatve raminuosi, kad vistiek yra protingų vairuotojų, praleidžia tuos žioplius per gatvę. Bet va kaip su namais.... Pas mus kai užlipi prie durų apytamsis koridorius, tai ne kartą teko bomžus išvaikyti iš viršaus. Ieško jie mat Vyckos ar Joškės

Tai jau saviškę prigrasinau, kad jei tik pamato ką nors, nieku gyvu nelipt viršun, o eiti pas kaimynę, kad ta įleistų...
Ai, kai tik pradedu galvoti, galva pradeda suktis... Nors kai save prisimenu, eidavau į popietinę pamainą, tai pati išeidavau, pati pareidavau, dar ir brolį iš darželio parsivesdavau. O vėliau teko vienai su autobusu važinėti 7 sustojimus į mokyklą

Tai ir mama guodžia - sako, va, pati važinėjai, ir nieko, nepergyvenk, išmoks ir tavoji.
O dėl draugysčių - tai zuikių mokyklėlėje, kai pamačiau kad viena sėdi, mokytojai daviau nurodymą, kad sudraugintų su kuom nors. Nu ir pasodino su mergaite. Gal ir susisėdės abi?