Pirmąkart mokyklon!

Suradau temelę artimą dabartinei būklei dukra keliaus į pirmą klasę, o kartu su ja ir aš, bet aš bijau daugiau nors labai stengiuosi tos nuotaikos jai neperduoti, o ko jaudinuosi nežinau nei pati, gal prisiminimai iš patirties nnekokie o ji tai LABAI laukia, turi jau visas priemones, tai kiekvieną dieną deda, perdeda po kelis kartus, rašo su parkeriu, skaito ir pan., namuose jau MOKYKLA, vis bijau, kad ji neperdegtų tuo noru mokytis, mokyklą jau žino, nuo sausio lankėme užsiėmimus, mokytoja ir žino, tad belieka laukti
mes rugsėjo 1 švęsim šeimos ratelį, dar ateis krikštatėviai, močiutė, senelis, galvoju, gal kur kavinukėje užsakyti šventinius pietus, nes ji vienintelė mokinė mūs artimųjų rate, tad yra proga žadame jai rugsėjo 1 proga dovanoti gerą gaublį (aišku ji to nežino ir nenumano ), nes pamačiusi visada kartoja, kad norėtų turėti
o jūs ką dovanosit ?

As dar vat nesumasciau ka padovanojus Reiks gerai pasukt galvele arba gudriai paklausineti "per aplinkui", arba gal prisiminsiu ko norejo. Bet kokiu atveju noretusi ka nors susijusio su mokymusi ar pan, o jei niekas neprilips-tada bet ka is megstamu zaislu
Ai va prisiminiau berasydama-pirkom saviskiui enciklopedija nes labai jau jos norejo ir baigiam perskaityti, tad jau rode kokios po to nori, tai gal tai ir dar ka priedu

Aš iš pradžių ir galvojau apie enciklopediją (nors vieną jau turi), bet jų manau niekad negana

eis ir mano pirmokėlė šiemet į mokyklą jaudulio daug, bet noras mokytis - begalinis apie save tyliu, tikriausiai jaudinuosi daugiau už dukrytę tai mano vienintelis ilgai lauktas vaikas
rugsėjo 1 Saulutė sakys eilėraštuką scenoje, po to paskambins varpeliu ir į sceną užlips kiti pirmokėliai, kažin ar nepasimes mano vaikas scenoje, žmonių bus daaaug....

o mano sūnutis šiemet keliaus į pirmą klasę savijautos savo net nupasakot negalėsiu labai jaudinuos, nes jis pas mane labai aktyvus, o tokie vaikai dažniausiai mokytojams nepatinka...labai noriu, kad viskas būtų gerai

pas mane ji, bet irgi aktyviste Priklauso nuo mokytojos, jei vyresne, tai tikrai gali nepatikt, man irgi neramu

Jei aktyvus, tai nieko blogo. Dažnai aktyvūs vaikai - geri mokiniai. Jie greit susiorientuoja ir aktyviai dalyvauja pamokose

Na, jei vaikas taip kalba, kažkas jam jau pribūrė apie mokyklos siaubus Aš irgi turiu pirmoką, kurį vyresnės kartos giminaičiai vis "padrąsina"- "Ak, baigiasi vargšeliui katino dienos", "pradės katorgon eiti", "tai jau viskas, dabar vaikas jau kankinsis..." ir t.t. Nu, negaliu, kaip mane tai nervuoja

O aš atvirkščiai, nuo 4 metų kiek įmanoma vežiojau visur su savimi, ir užsienin, ir Lietuvoje keliaudavome, skatinau, kad vaikas viskuo domėtųsi, ir, natūralu, kad jam jau aišku dar neinant į mokyklą- nemokėsi kalbų- kitoj šaly nesusikalbėsi, domisi Lietuvos istorija (kokia mes šalis ir kodėl tokia tapome), aplankėme Zoologijos sodą, Jūrų muziejų, Zoologijos muziejų- kyla visokiausių klausimų apie gamtą, kas ir kaip... Aš, aišku, negaliu atsakyti į visus klausimus, tai ką galėdavau paaiškindavau, o ko nežinodavau, tai vis sakydavau- va, eisi į moklyklą, tai viską ir sužinosi, per geografijos, istorijos, biologijos ir t.t. pamoką.

Tai mūsų nuotaikos kol kas tokios- eisiu į mokyklą viską sužinoti (kas, beje ir yra tikra tiesa ). O kad ūpas dar padidėtų, tai nusipirkom svajonių kuprinę Lego Racers, pasiėmę trečioką draugės sūnų nuėjom į kanceliarines apsipirkti, kur draugės berniukas (tikras autoritetas, nes TREČIOKAS ) autoritetetingai pakonsultavo, ką pirkti (labai patiko tokia atrakcija mums visiems trims), po to nuėjom visi trys picom "susidaužt" už ateinančią mokyklą , ai, dar mokyklon užėjom, mokytoją susiradom, abu viens kitam nusišypsojo, ir.... išvažiavom į savo "kaimą" Birštone atostogaut

Žodžiu, nebejaučiu jokio jaudulio, o sūnus į mokyklą žiūri labai, sakyčiau, realistiškai-optimistiškai, nėra jokios euforijos, bet jam smalsu, ir mokykla jį domina O tai, mano galva, ir yra svarbiausia, kad lūkesčiai mokyklos atžvilgiu būtų ADEKVATŪS- kad tai nėra kažkokia pramoga ar katorga, o vieta, kur gali SUŽINOTI daug dalykų. O tai dalykas rimtas ir smagus O juk smalsūs yra visi vaikai be išimties

Taigi, pasirodo, ne aš viena pergyvenu dėl vaiko pirmos klasės...
Pas mane mergaitė. Pati nori eiti su didžiausiu malonumu, o aš, kaip ir dera pirmoko mamai, suku galvą kur ją palikt. Ar užrakins duris, ar pavalgys, ar nepames raktų ir.t.t. Užrašėm ją į prailgintą grupę, bet vis tiek neramu, nes ryte turės išeiti iš namų savarankiškai. Be to, ji pas mane miegalė, tai nežinau ar nepervargs per dieną. Juk mokykla ne darželis, pietų nepamiegosi...

skaitau ir dziaugiuosi, kaip pas jus viskas grazu..., jaudinasi visos , bet tas jaudulys kazkoks siltas, geras,... man viskas kitaip, kai pradejau lankyti pirma kalse, vyresnio brolio " draugai", uz visas jo nuodemes " atsiteisdavo" su manim- pravardziuodavo, spardydavo ( kai mama pastebejo melyne ant slaunies, tada nuejo aiskintis ir jie bent jau tai nustojo daryti, bet pravardziuoti ir saipytis nesiliove, ismokau pakovoti uz save, musdavausi ir as...), velesnese klasese buvau viena is nedaugelio, kurie MOKESI, taip pat nuolat uzkliudavau...siais metais leisiu sunu i pirma klase, aisku, savo prisiminimu jam nepasakojau, bet kokia itampa jauciu tai sunku nusakyti, matau, kad vaikis imlus, protingas ir labai noreciau, kad i mokykla eitu su noru...

Sveiki, siais metais irgi dukryte isleidziu i pirma klase. Mergaite labai laukia, bet mane grauzia didelis nerimo kirminas : Mokykla tolokai nuo namu. Mokykloje nera prailgintos grupes, o pamokos baigiasi apie 12. Didelis galvos skausmas kaip speti paimti is mokyklos, ka namie veiks viena... Gal yra mamyciu, kurios sauniai isprende sias problemas. Kadangi gyvename dviese, tai aukles samdyti neisgaliu. Tad labai laukiu Jusu pasidalinimo savo patirtimi.

Mano busima pirmoke rami.Ji drasi,i darzeli ejo noriai,tai mokykla irgi tarsi tesinys.Viskas tarsi savaime suprantama.O tortas rugsejo 1-jau tradicija pas mus