Sakyčiau - PMS'o malda. 
Jooooo, tokios tokeles....
norejau pasiguosti koks sunkus zmogus mano uosviene, bet perskaiciau apie jusu uosvienes ir pakeiciau nuomone apie savaja, dabar galvoju kad visai ji neblogas zmogutis
norejau pasiguosti koks sunkus zmogus mano uosviene, bet perskaiciau apie jusu uosvienes ir pakeiciau nuomone apie savaja, dabar galvoju kad visai ji neblogas zmogutis
QUOTE(dominyka&rusne @ 2010 02 24, 19:23)
Jooooo, tokios tokeles....
norejau pasiguosti koks sunkus zmogus mano uosviene, bet perskaiciau apie jusu uosvienes ir pakeiciau nuomone apie savaja, dabar galvoju kad visai ji neblogas zmogutis
norejau pasiguosti koks sunkus zmogus mano uosviene, bet perskaiciau apie jusu uosvienes ir pakeiciau nuomone apie savaja, dabar galvoju kad visai ji neblogas zmogutis
Vis šis tas gero nutiko ir bloguose dalykuose.
QUOTE(-Mylia- @ 2010 02 24, 15:23)
Faina, kad kazkam patinka. Man tai yra tiesiog grazus/smaikstus zodziai, nors temoj "Vaikas ir tikejimas", tai tikinciuju buvau uzsipulta del savo paraso (juo dievo negerbiu, tyciojuosi ir t.t.)
O man jis patinka 
ir as jo nekeisiu 
tegul i teisma paduoda 
QUOTE(Leksa @ 2010 02 26, 00:55)
Faina, kad kazkam patinka. Man tai yra tiesiog grazus/smaikstus zodziai, nors temoj "Vaikas ir tikejimas", tai tikinciuju buvau uzsipulta del savo paraso (juo dievo negerbiu, tyciojuosi ir t.t.) O man jis patinka ir as jo nekeisiu tegul i teisma paduoda
O man jis patinka ir as jo nekeisiu tegul i teisma paduoda Nekreipk dėmesio.
Iš tikrųjų pastebėjau, kad kai kuriose temose taip jau yra - jei nedainuoji į daugumos dūdą - tampi mirtinu priešu.Akivaizdu, kad kai kurios mamos SM'ą sureikšmina iki nežinia ko, užuot apsidairiusios aplink ir palesinusios paukštelius pusnynuose šalančius... Bet iš kitos pusės būna labai įdomu stebėti iki kiek žmonės gali rietis ir įrodinėti savo tiesas.Ypač tai akivaizdu religijos ir dar kai kuriuose ką tik iškeptų mamyčių skyreliuose.
QUOTE(-Mylia- @ 2010 02 26, 10:34)
Nekreipk dėmesio. Iš tikrųjų pastebėjau, kad kai kuriose temose taip jau yra - jei nedainuoji į daugumos dūdą - tampi mirtinu priešu.Akivaizdu, kad kai kurios mamos SM'ą sureikšmina iki nežinia ko, užuot apsidairiusios aplink ir palesinusios paukštelius pusnynuose šalančius... Bet iš kitos pusės būna labai įdomu stebėti iki kiek žmonės gali rietis ir įrodinėti savo tiesas.Ypač tai akivaizdu religijos ir dar kai kuriuose ką tik iškeptų mamyčių skyreliuose.
Iš tikrųjų pastebėjau, kad kai kuriose temose taip jau yra - jei nedainuoji į daugumos dūdą - tampi mirtinu priešu.Akivaizdu, kad kai kurios mamos SM'ą sureikšmina iki nežinia ko, užuot apsidairiusios aplink ir palesinusios paukštelius pusnynuose šalančius... Bet iš kitos pusės būna labai įdomu stebėti iki kiek žmonės gali rietis ir įrodinėti savo tiesas.Ypač tai akivaizdu religijos ir dar kai kuriuose ką tik iškeptų mamyčių skyreliuose. Ir nekreipiu demesio. Net juokinga, kai zmogus neturi argumentu, o vistiek palot nori, tai nors prie paraso prisikabina
Visai ne i tema, bet as tai varnas lesinu ziema, nes ju vargsiu nieks neseria
hmmm,pas mus buvo taip...kol draugavom as buvau puiki,kaip pradejom su anytos sunum gyvent prasidejo apkalbods uz akiu,po santuokos...neapykanta smeiztas,po zinios jog laukiuosi didziule neapykanta apkalbos kam tik imanoma....prie kabiai prie bet ko (akibrokstas 1 ,jog ant savo skaipo uzrasiau rasytojos minti,tai ji vyra mano isikviete aiskintis kodel as taip uzrasiau,ale jei ten,nors pati ji net kompo neturi,) ji nemacius anukes jau gal puse metu,gatvej neziuriu i jos puse nebendrauju ir akyse matyti nenoriu.
kartais anytos malonios kol mano jog moterys tik laikinos,kai supranta jog visgi jie nesiskirs atsiranda neapykanta ,del to kad is ju sunu pavoge
kartais anytos malonios kol mano jog moterys tik laikinos,kai supranta jog visgi jie nesiskirs atsiranda neapykanta ,del to kad is ju sunu pavoge
Mūsų su anyta santykiai labai šilti ir draugiški. Jaučiam viena kitą per atstumą - bogai kažkas, ar gerai. Dažnai susirašom, pasikalbam. Tikrai negalėčiau taikyti jokių "standartinių" anytos kriterijų savo anytai. Superinė moteris. Labai dvasinga, labai atvira. Jaučiuosi lyg jos vaikas būčiau, kai ten lankomės, o ne tiesiog marti.
Jaučiam viena kitą per atstumą - bogai kažkas, ar gerai. Dažnai susirašom, pasikalbam. Tikrai negalėčiau taikyti jokių "standartinių" anytos kriterijų savo anytai. Superinė moteris. Labai dvasinga, labai atvira. Jaučiuosi lyg jos vaikas būčiau, kai ten lankomės, o ne tiesiog marti.
mano anyta labai puiki moteris, bet as busiu bjauri
QUOTE(sapniukass @ 2010 03 11, 03:02)
Ir kodėl toks nusistatymas?
QUOTE(sapniukass @ 2010 03 11, 01:02)
ir ko gi dabar cia sitaip?
Mano anyta.. chm:)
Ji mano beveik 6 mėnesių sūneliui vienintelė močiutė (mano tėvai mirę, vyro tėvas su vaikais jokiu santykių nepalaiko), tačiau jo akyse nėra mačiusi... Absoliutus anūko ignoravimas. Prieš gimstant vaikučiui pažadėjo jog nusives mane į parduotuvę ir kartu apipirksim jos anūką. Tuom dėmesys ir baigėsi (parduotuvėse, aišku, nė cento neišleidom ).
Vyrui gražiai aiškina, jog jis kada nors pasigailės, jog turi sūnų... nes aš anam netinkama žmona (su manim maloni būna iki begalybės, nors pasiguodžia, jog nesu tokia šilta, artima, kaip ji to norėtų).
Paskutinis kantrybės lašas kaptelėjo tada, kai visai savo giminei pareiškė, jog atvyksim pas ją Kūčioms, o 3 mėnesių krūtimi maitinama sūnų paliksim dabot mano mamai (kaip minėjau, ji mirusi, o anyta tai gerai žino)...
Galėčiau šiaip dar pasakot... Ir ką siūlot? Būt su ja artima siela, kaip ji norėtų (bent man į akis yra taip sakius). Nemoku aš taip veidmainiaut...
Ji mano beveik 6 mėnesių sūneliui vienintelė močiutė (mano tėvai mirę, vyro tėvas su vaikais jokiu santykių nepalaiko), tačiau jo akyse nėra mačiusi... Absoliutus anūko ignoravimas. Prieš gimstant vaikučiui pažadėjo jog nusives mane į parduotuvę ir kartu apipirksim jos anūką. Tuom dėmesys ir baigėsi (parduotuvėse, aišku, nė cento neišleidom
).Vyrui gražiai aiškina, jog jis kada nors pasigailės, jog turi sūnų... nes aš anam netinkama žmona (su manim maloni būna iki begalybės, nors pasiguodžia, jog nesu tokia šilta, artima, kaip ji to norėtų).
Paskutinis kantrybės lašas kaptelėjo tada, kai visai savo giminei pareiškė, jog atvyksim pas ją Kūčioms, o 3 mėnesių krūtimi maitinama sūnų paliksim dabot mano mamai (kaip minėjau, ji mirusi, o anyta tai gerai žino)...
Galėčiau šiaip dar pasakot...
Ir ką siūlot? Būt su ja artima siela, kaip ji norėtų (bent man į akis yra taip sakius). Nemoku aš taip veidmainiaut... 
