Nemyliu savo anytos

#73
Na savo anytai prikišti nieko negaliu. Kai draugavom su vyru, ji su manim mažai bendravo, bet į savus gimtadienius pakviesdavo, tik nežinau ar tai būdavo vyro iniciatyva ar jos pačios g.gif rolleyes.gif Kai tuokėmės, tai visaip bandė atkalbinėt sūnų, kad neimtų manęs, nes negraži, nebagota ir t.t. Bet mano vyras kiekvienu klausymu turi savo nuomonę, tai atkalbėti nepavyko. Galiausiai po vestuvių pati sužinojau iš jos pačios, kad gaila buvo atiduoti sūnų, kuris buvo pakankamai paklusnus, dirbdavo visus darbus prie kurių pristatydavo ir t.t., nes jaunesnis sūnus neklausydavo jos ir dar pasiūsdavo. Išėjome gyventi kitur, nors ir pas mano tėvus buvo vietos ir pas ją. Dar ir dabar zyzia vyrui, kad eitume gyvent pas ją, bet vyras žinodamas jos charakterį baidosi iš tolo. Kai sužinojo, kad laukiuosi, net vaistus pradėjo gert, atseit susirūpino, kaip išlaikysim 2.gif jei abu dar studijuojam, nors ir dirbam abu, bet,,,anot jos nepakaks pinigėlių ant visko. Tikriausiai išsigando, kad prašysim jos laugh.gif Nors to dar nebuvo. Kai išrinkom vardą sūnui, tai nenorėjo net girdėti jo taip vadinant, keturis mėn. net liežuvis neapsivertė jo šaukt vardu, vadindavo mažutėliu, mažuliu, pupuliu. Tik vėlaiu išdrįso, dabar atrodo jau nieko. Pirmus mėn. beveik kiekvieną dieną atpėdindavo ir stebėdavo, kaip elgiuosi su mažiuku, ar viskas gerai. Bet suprasdama tos moteriškės psichologiją (o ją iki šiol studijuoju) visą laiką bandžiau elgtis ramiai, nieko neprikišdama, neparodydama, kad man nepatinka kažkas iš jos pusės. Taigi, kai ateidavo pasiūlydavau kavos, saldainių. Ji stengėsi iš manęs semtis patirties vaikų auklėjime, net pati atseit pamiršo, o be to kai papasakodavau kokių naujovių atsiradę, tai buvo labai susidomėjusi. Žino, kad po metų grįšiu į darbą,nes abu mokomės ir pinigėlių daug reikia atiduot studijoms, tai pati pasisiūlė neimti auklės, o samdyti ją, ir pinigai susitaupys ir savas žmogus prie vaiko. Iš pradių buvau pasišiaušusi, bet sugalvojau išbandyti. Palikau keletą kartu prie 2.gif ir surašiau didžiausią instrukciją, pravedžiau instruktažą laugh.gif kaip valgydinti, ką duoti, kiek duoti,ir pan. Ir ką jūs galvojat, susitvarkė puikiausiai, abu šauniai sutaria, nieko be mano leidimo neduoda, visada atsiklausia. Nuo kitos savaitės prasideda sesija, mano mama siūlėsi į pagalbą, nors ir dirba, pasiimtų atostogų, bet aš pasirinkau....anytą. Man visai nebaisu jos palikti prie 2.gif .Nors pas ją 100% globa, bet kada gi ir globosi, jei ne kol mažas.
O va su savo mama tai nedrįsčiau palikt ilgesniam laikui, nors ir užaugino mus tris, bet niekaip negaliu įaiškinti, kad negalima duoti 2.gif saldainių, šokolado ir t.t. jai tai nesuprantamas dalykas, juk mes tai užaugom. Dar ir dabar kartais užpyksta, jei prisipažįstu, kad neduodu pačiulpti lašinio laugh.gif
Nežinau kaip bus toliau, bet manau baigiam priprasti viena prie kitos, nors ypatingos simpatijos nejaučiam. rolleyes.gif
Atsakyti
#74
O tai tu jai algą moki už sėdėjimą su vaiku??? Nu nieko sau..
Mano draugei jos anyta pasiūlė paskolinti pinigų buto remontui ir pasakė taip : skolinsiu tau,o ne sūnui ir tu,o ne vyras pasirašysit skolos raštelį. Vienzo : tu ir gražinsi. blink.gif Vo čia tai aš suprantu wink.gif
Atsakyti
#75
Man pasisekė - aš turiu puikią anytą. Kaip ir visi žmonės, ji turi savo mažų trūkumų. Bet kai man kas nors nepatinka, aš vis pagalvoju, kad ši moteriškė mačiusi daug daugiau gyvenimo nei aš, ir dar nežinia, kokia aš pati būsiu sulaukus jos amžiaus.
Esu jai dėkinga, kad sugebėjo gražiai išauklėti savo sūnų, užaugino jį jautriu ir suprantančiu žmogum. Kai pamačiau kad jis iš tikrųjų myli ir rūpinasi savo mama, supratau, kad mokės mylėti ir mane bei mūsų vaikus.
Nors negaliu pasakyti, kad esame draugės, bet žinau kad bėdoj padės ir palaikys. Ir dar ji be galo kantri ir tolerantiška, per 13 metų nesu iš jos išgirdusi blogo žodžio.
Atsakyti
#76
viena is pagrindiniu priezasciu, kodel as nemegstu savo anytos yra ta, kad jinai isauklejo savo sunu taip, kad pirmoje vietoje yra jinai ir jo sesutes, o visi kiti ( tame tarpe as su vaikais) yra n- toje vietoje ir reikalauja, kad jisai taip elgtusi.
O toliau jau prasideda tokios smulkmenos, kaip visiskas manes ignoravimas elgesyje su vaikais, kai bunam pas ja ( labai jau nori pasizaisti, nors net su gimtadieniais nesveikina ir pirmojo anuko krikstynas laike per menka svente, kad su gebetu i VLN atvaziuoti).
Nemegstu as jos, to neslepiu ir neketinu slepti, bei stengiuosi iki minimumo sumazinti musu susitikimus.
Atsakyti
#77
nemegstu as ir savo anytos.. retai ja aplankau, ir tai niekada nepasilieku su ja vienos - tokiu dalyku prisneka...
kai pradejom draugauti su busimu vyru, as gyvenau Vln, o jis miestelyje. Savaitgaliais susitikinejome, ir as atvaziuodavau pas ji, nes savo kampo neturejau, o i nuomojama kambari negaledavau nieko pasikviesti. Taip pratempem 4 metus.
Kai galu gale jis gavo darba Vln, ir mes kartu issinuomojom buta, galvojau kad ji isprotes - ji neisivaizdavo, kaip sunus gali gyventi atskirai nuo jos... Kiekviena karta, kai tvaziuodavom ju aplankyti, man budavo pasakojama, kaip jos sunui nepatinka Vilniuje, ir kaip jis nori sugryzti gyventi pas juos. Tik as neleidziu. kaip nera kas jai padeda, kaip as blogai elgiuosi, nes as nepatarnauju jam... Jinai tokia uzguita moteriske - neisimokslinusi, visa gyvenima tarnauja vrui ir vaikams... As nenoriu tokia buti, ir nebusiu, as mokausi, dirbu - jinai kiekviena karta nepatenkintu veidu pasako, kad jau geriau ka geresnio nusipirkti, nei mokslui pinigus leisti - kam cia reikia.
Kai nusprendem imti paskola ir pirkti buta Vln, jai net nesakem. pasakem po kokiu 0.5 metu, jai buvo sokas - cia jau galutinai suprato, kad sunus jau su ja negyvens... nesuprantu as tokiu dalyku, ir labai jautriai reaguoju i visokius priekaistus. tai manau kad geriau nebendrauti, ir neimti i galva tokiu dalyku... Negaliu ziureti, kai ji elgiasi su suagusiais vaikais kaip kudikiais. Karta vakarieniavom - as, mano vyras, jo tevai, ir ju zentas. as vos nuo kedes enukritau, kai man liepe tam zentui valgyti paduoti - sakau nemazas vaikas, o as ne tarnaite. Likau bloga marti:)
Dar sedejo sedejo, ir sako - jums jau reikia vaiko. tik va mokslai tie trukdo, ar apsimoka tau juos baigti. Ziurek - sutaupytum 3 tukstancius:) O vaika as uzauginciau:) Svarbiausia kiekviena karta verkia, kad jai dukra uzkrove savo sunu augitnti, kaip jai sunku, kaip ji noretu ramybes:(( Niekada neduosiu jai savo vaiku...
Isvada viena - nuvaziuojame i metus pora kartu, ir prasau vyro visada buti su manim, kad negadintu nervu:)
Atsakyti
#78
O aš bloga marti esu savo anytai visų pirma dėl to, kad neleidžiu savo vyrui - jos sūnui be gal be krašto užsiiminėti jos visokiausiais kvailais reikalais ir ,,idėjomis fiks wink.gif Ji niekada nesupras, kad mes esam šeima - aš, vyras ir dukra - jos anūkė, kurios jis nelanko jau gal 10 mėn., nors gyvena už poros km Vilniuje. Jai vis atrodo, kad jos sūnelis yra jos vos ne asmeninis tarnas, vairuotojas ir šiaip asistentas visiems gyvenimo atvejams.Taigi, bloga marti tapau tada, kai pradėjau vyrui nebeleisti viso laisvo laiko po darbo ir savaitgaliais skirti mamytės užgaidoms.Ačiū Dievui, vyras ir pats jau skundėsi savo gimdytojos ,,lipimu ant galvos", tai man daug įkalbinėt nebeteko wink.gif . O tai įsivaizduokit: šauna anytėlei idėja fix pervežti baldus iš vieno buto į kitą, ar į sodą, tai sūneli - bėk akis išdegęs: organizuok transportą, draugus ir varot greitai greitai jos baldų vežiot mad.gif O kad jos sūnus turi stuburo išvaržą, ir kilnoti baldus jam yra LABAI pavojinga, nuosavai motinai nerūpi. Arba jei jai reikia darbo reikalais nuvažiuoti į kitą miestą Lietuvoje, ir darbe nėra mašinos, sūnus turi atsiprašyti iš savo darbo ir vežti ją kažkur.
Tai kai aš, saugodama savo vyro sveikatą, pasiūliau pasisamdyti pačiai transportą ir nešikus (netiesiogiai, vyras pats pasiūlė jai), tai išgirdom be galo nustebusį atsakymą:,,aš gi turiu sūnų, kam man samdytis kažkokius krovikus?" Kaip jums nuosavos motinos požiūris?
Ji net neįsivaizduoja, kad jos sūnus gal turėti savų šeimos reikalų. Visi jo reikalai gal būti susiję tik su jos reikalais, dažniausiai visai beprasmiais ir neesminiais, kurių kasdien ji prisigalvoja n.
Negaliu jausti tai poničkai savo anytai jokios pagarbos vien todėl kad ji šitaip negerbia nuosavo vaiko - mano vyro mad.gif Beje, mano vyras vaikystę praleido savaitiniame darželyje, savaitgalius - pas senelius, nes motinėlė sūnaus priežiūrai laiko neturėjo ir sūnumi nesirūpino, rūpinosi tik seneliai. O dabar lipa poniutė ant sprando kiek įmanydama ir griežtu tonu dar pareiškia mano vyrui : ,,tu esi mano sūnus, privalai manimi rūpintis ir padėti ".
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Raganiūkštė: 18 spalio 2004 - 09:12
#79
Mano anyta labai-labai gera. Savaitgaliais lankyti vyro tėvus yra vienas malonumas. Kai ateinam mūsų laukia, pietus paruošia, visada yra apie ką pakalbėti. Niekada nesu pajutusi, kad jinai manęs nemėgta, ar, kad jos sūnus žymiai pranašesnis už mane. Atvirkščiai, kai gali jinai visada mano vyrui pabrėžia, kad aš esu labai gera žmona. Matyt man labai pasisekė.
to paties apie vyro močiutę pasakyti negaliu, tiesiog jaučiu, kad jinai galvoja, kad jos anūkas žymiai geresnis už mane (gal man tik atrodo), todėl ten lankytis nelabai mėgstu tongue.gif
Atsakyti
#80
QUOTE (Viksva @ 2004 10 18, 09:31)
Mano anyta labai-labai gera. Savaitgaliais lankyti vyro tėvus yra vienas malonumas. Kai ateinam mūsų laukia, pietus paruošia, visada yra apie ką pakalbėti. Niekada nesu pajutusi, kad jinai manęs nemėgta, ar, kad jos sūnus žymiai pranašesnis už mane. Atvirkščiai, kai gali jinai visada mano vyrui pabrėžia, kad aš esu labai gera žmona. Matyt man labai pasisekė.
to paties apie vyro močiutę pasakyti negaliu, tiesiog jaučiu, kad jinai galvoja, kad jos anūkas žymiai geresnis už mane (gal man tik atrodo), todėl ten lankytis nelabai mėgstu tongue.gif

Ir aš pirmus trejus vedybinius metus taip pat galvojau. wink.gif Ji mums kiekvieną savaitgalį cepelinus darydavo.I akis buvau pati geriausia ir t.t. ir t.p. Vėliau teko sužinoti,kad ji apie mane visoms giminėms visai priešingai šnekėjo,o taip pat ir mano vyrui .
Prieš pat mūsų vestuves buvo toks akibrokštas. Ji iš kažkur iškapstė,kad mano tėtis jaunystėj per panas lakstė blink.gif Ir mano mamai neištikimas buvo blink.gif O dar prieš tai išsiskyręs blink.gif Tai viską sunyčiui susakė ir pamokė : mol paveldima neištikimybė,neimk jos vaikeli,nes skirsitės...

Mano vyras ir pradėjo reikšti abejones dieną prieš veselią gun_bandana.gif Taip supykau,kad vos vestuvių neišardžiau. Bet vyras supratęs,kad nusišnekėjo viską pataisė...Tai va biggrin.gif
Atsakyti
#81
QUOTE (DiDiDu @ 2004 10 18, 14:32)

Ir aš pirmus trejus vedybinius metus taip pat galvojau. wink.gif Ji mums kiekvieną savaitgalį cepelinus darydavo.I akis buvau pati geriausia ir t.t. ir t.p. Vėliau teko sužinoti,kad ji apie mane visoms giminėms visai priešingai šnekėjo,o taip pat ir mano vyrui .
Prieš pat mūsų vestuves buvo toks akibrokštas. Ji iš kažkur iškapstė,kad mano tėtis jaunystėj per panas lakstė blink.gif Ir mano mamai neištikimas buvo blink.gif O dar prieš tai išsiskyręs blink.gif Tai viską sunyčiui susakė ir pamokė : mol paveldima neištikimybė,neimk jos vaikeli,nes skirsitės...

Mano vyras ir pradėjo reikšti abejones dieną prieš veselią gun_bandana.gif Taip supykau,kad vos vestuvių neišardžiau. Bet vyras supratęs,kad nusišnekėjo viską pataisė...Tai va biggrin.gif

blink.gif Tikiosi man ne tas atvejis unsure.gif
Atsakyti
#82
Aš labai esu patenkinta savo anyta,bet jaučiu,kad ji man nėra kaip mama.Tikrai jaučiu,kad ji mane labai myli ir gerbia.Net labiau nei kitą marčią.Mes pas ją dažnai nuvažiuojam,nes labai ji mūsų laukia,o ypač savo anūkėlio wub.gif .Prigamina įvairiausių skanumynų.Labai anyta padeda dėl vyro.Jei kartais nelabai sutariu su vyru(nors žinau,kad mano teisybė), jam pasakau,kad viską pasakysiu mamai,tai susitvarko visi reikalai iš karto.O dėl to,kad jaučiu,kad ji man nėra kaip mama,tai rodo tam tikros situacijos.Mane nervuoja,kai nuvažiuojam pas ją,tai pradeda savo sūnelį(26 metų vyra)visaip glamonėti,bučiuoti,visaip liaupsinti.Tada man sako,kad ir aš taip mylėsiu ir lauksiu savo sūnaus.Nu tada,tai man nervas labai paima.Gerai,kad taip dažnai nėra.O apskritai savo anyta esu tikrai patenkinta smile.gif .
Atsakyti
#83
QUOTE (meile @ 2004 10 18, 16:25)
Mane nervuoja,kai nuvažiuojam pas ją,tai pradeda savo sūnelį(26 metų vyra)visaip glamonėti,bučiuoti,visaip liaupsinti.Tada man sako,kad ir aš taip mylėsiu ir lauksiu savo sūnaus.Nu tada,tai man nervas labai paima.

laugh.gif ir as taip galvojau kol vaikai mazi buvo , bet dabar pritariu tavo anytai , nes mums mamoms jie lieka mazais vaikais heart.gif ir nesistebiu , kad 30m. as ji taip pat noresiu priglaust...na va ir susigraudinau - verkiu , nes man taip norisi ji laikyt apkabinus savo gleby , deja ... ir as ji visada ginsiu , mylesiu ka jis bepadarytu ir nezinau ar galesiu mylet savo marcia unsure.gif manau visada palaikysiu sunaus puse wub.gif
Atsakyti
#84
Na, mano anyta - mano mylimo vyro mama, stengiuosi labai neanalizuoti , juolab kad matau ja vos kelis kartus per metus, zinoma yra dalyku, kurie man nepatinka, bet neleidziu toms mintims rutuliuotis, buciuodama savo mylimaji, kartais pagalvoju, kad dekinga tureciau buti butent jai. Dar pasikartosiu, labai retai matau ja. tai privalumas.
Atsakyti