| QUOTE (Saga @ 2004 10 12, 10:41) |
Nesenai "pasiuripinau" anyta savo mastymu..... darant remontus vyras stovejo ant virtuvinio stalo, ir neatsargiai zenge zingsni, vos vos nenukrito...... aisku nenukrito, nieko neatsitiko o ir aukscio nebuvo, tik jam slystant as begau jo sulaikyti, na is inercijos (nespejau pribegti)...... kai jis atsitiese sakau: uch..... nespejau, norejau dar pastumti, paskaiciavau jeigu uzsimusses butum gauciau draudima, o dar vaikas apdraustas naslaicio draudimu, tai neuztenka toooookius remontus pasidaryciau, dar ir menesines pajamos butu mudviem su dukra neblogos" ........oho....likau nesuprasta del tokio savo juodo humoro..... gerai kad vyras mane supranta nors....  |
Nieko cia baisaus nematau, atvirksciai juokinga
Dar negirdejau, kad kas krisdamas nuo stalo uzsimustu 
O jei zmones humoro nesupranta, tai nieko jau cia nepadarysi 
| QUOTE (Ladute @ 2004 10 11, 05:42) |
Manoji anyta tikrai nera ragana, visiskai nekonfliktiska ir kiek imanydama stengiasi su manimi draugauti. Siuo atveju ragana esu as. Tikrai. Nemegstu jos baisiausiai, ir jei tik imanoma, visada vengiu su ja bendrauti. Ir antipatija vis dideja. Vos isgirstu, kad ji atvaziavo, viduj net kazkas "apsivercia", nors bandau sypsotis sukandus dantis, bet dusioj visai nelinksma  . Paskutiniais metais vis bandziau mastyti - kodel? Ir kazkodel pradejau manyti, kad skiriasi poziuriai i vaiku auginima. Lyg ir uzaugo tie jos vaikai neblogi, lyg ir zmones kaip zmones, bet tos tikrosios motiniskos meiles, nuosirdumo ir prisirisimo nera. Pvz. mano mama visada stengiasi parodyti, kaip ji mane myli, kokia as, o taip pat ir mano vaikai, esame svarbus. Nuo pat mazens gimtadienio ryta ateidavo manes pasveikinti, vis pasakodavo, kokia as gimiau mazute ir saunuole. Ir dabar gimtadienio diena pirmasis skambutis visada mamos. Ir butent ne dovanos, o paprasciausia siluma, manau, yra kur kas svarbesne. O is anytos to nejauciu. Niekad nepamirsiu, kaip jautesi mano vyras, kai ji net nepaskambino jo pasveikinti su gimtadieniu, nekalbant jau apie, pvz., musu vestuviu metines, arba tokias "nereiksmingas" sventes, kaip musu maziukes pusmetukas. Tuo tarpu as net per savo vardynas (kuriu nelabai svenciu) visada gaunu geliu ir dovanu...  As pykstu ant jos, kad neismoke (gal but visai nemoke) savo sunaus buti tvarkingesniu, skaityti knygu, graziai valgyti, etc.... Vakar girdejau, kaip vyras su ja kalbejo telefonu, ir pasake, kad musu maziuke susirgo. Kas atsitiko, nesake (matyt, nebuvo paklaustas), nes toliau kalba ejo apie skalbimo masina... |
o as jau galvojau, kad as viena tokia ragana, kuri savo anytos, nors ir visai pusetinos moteriskes, nelabai megsta
Bet yra ta nemeile ir priezastys labai panasios i Ladutes
| QUOTE (Ladute @ 2004 10 12, 09:07) |
| As saviskiui taip pasakyti nedristu, tik karta paklausiau, ar tavo mama apskritai "kisosi" i tavo auginima, ar tave vien mociute augino? Mylejo ar ne, net negaliu pasakyti, bet, galu gale, juk ir myleti reikia moketi. |
Aš tai galima sakyti jį tuom terorizuoju
Jis ne vienturtis. Turi jaunesnį broliuką,kuris pats geriausias,gražiausias ir mylimiausias. Aš anytos priešas tapau nuo to momento,kai pasakiau,jog jos jaunėliui jau matas palikti tėvų namus ir būti savarankiškam. (tuo metu jam virš 30 buvo). Vsio : tapau priešas Nr 1.O vyras,kaip nekeista, nors ir supranta motinos nemeilę,bet kiekvieną kartą elgiasi su ja kaip su dievybe. Kartais pagalvoju: reikia aiku visai neužsiimti,tuomet tave mylės ir garbins
Pavyzdžiui,kad ir dėl mūsų
. Jis kaip didžiausia motinos meilės įrodymą atkartoja tai,kad motina pasiteravo per telefoną kaip auga 
Na tiesiog....Norisi pasakyti : eik tu su savo pasiteiravimu į jprst.
O tavo vyras irgi niekada nedovanojo dovanų,nes taip jam neįprasta? Nesveikino su šventėm? Aš saviškį per kelis metus pripratinau prie dovanėlių teikimo. Dabar jau ir be progos ir aš ir jis dažnai vienas kitam kokį prezentą padarom...
Prieš kokį mėnesį buvau paskelbusi panašią temą : "Nemyliu savo anytos". Atsiliepė daug pritariančių, atsiliepė ir puikiai su jomis sutariančių 
Nuoširdžiai pastarosioms pavydžiu. Nors tuomet teko išgirsti tookių istorijų, kad manoji pasirodė tikras angelas.
Pasikartosiu, bet mano santykiai su anyta buvo gana normalūs, kol neturėjome vaiko. Tuomet manyje kažkas persivertė -- nenorėjau, kad ji mūsų sūnų myluotų, netgi -- liestų. Bet negaliu tai suversti tik savo padidėjusiam jautrumui ar "stogo nuvažiavimui". Gal greičiau tapusi mama instinktyviai ėmiau jausti, ar galiu patikėti savo vaiką vienam ar kitam žmogui. Nors pati užauginusi du sūnus, anyta man pasitikėjimo su savo auklėjimo metodais nekelia.
Jau esu pasakojusi istoriją, kai mūsų pusmetinuką, dar tik pradedamą pratinti prie daržovių košės, ji sumanė pamaitinti neaiškiu rūkytu vištienos vyniotiniu.
Ir taip elgėsi mūsų su vyru net nepaklaususi, ar galima, nors sėdėjome prie to paties stalo.
Aš, kaip ir kai kurios čai jau rašiusios marčios, turiu priekaištų anytai dėl jų elgesio su savo sūnumi (t.y. mano vyru). Nesuprantu, kodėl rūpinamasi tik materialiniais dalykais, bet visiškai nesidomima vaiko jausmais ir jam nerodoma meilės. O gal jos ir nėra? Pavyzdžiui, mano vyras praleido mėnesį ligoninėje Vilniuje. Kai jį parsivežiau, aplankėme mano tėvus -- jie apsidžiaugė, apkabino, pabučiavo. Kai tą pačią dieną nuvažiavom pas jo motiną, ji prie jo net neprisilietė -- atrodo, kad matė jį tik vakar, o ne prieš kelias savaites...
Skaudu ir pikta dėl tokių santykių.
Nuoširdžiai pastarosioms pavydžiu. Nors tuomet teko išgirsti tookių istorijų, kad manoji pasirodė tikras angelas.Pasikartosiu, bet mano santykiai su anyta buvo gana normalūs, kol neturėjome vaiko. Tuomet manyje kažkas persivertė -- nenorėjau, kad ji mūsų sūnų myluotų, netgi -- liestų.
Bet negaliu tai suversti tik savo padidėjusiam jautrumui ar "stogo nuvažiavimui". Gal greičiau tapusi mama instinktyviai ėmiau jausti, ar galiu patikėti savo vaiką vienam ar kitam žmogui. Nors pati užauginusi du sūnus, anyta man pasitikėjimo su savo auklėjimo metodais nekelia. Jau esu pasakojusi istoriją, kai mūsų pusmetinuką, dar tik pradedamą pratinti prie daržovių košės, ji sumanė pamaitinti neaiškiu rūkytu vištienos vyniotiniu.
Ir taip elgėsi mūsų su vyru net nepaklaususi, ar galima, nors sėdėjome prie to paties stalo. Aš, kaip ir kai kurios čai jau rašiusios marčios, turiu priekaištų anytai dėl jų elgesio su savo sūnumi (t.y. mano vyru). Nesuprantu, kodėl rūpinamasi tik materialiniais dalykais, bet visiškai nesidomima vaiko jausmais ir jam nerodoma meilės. O gal jos ir nėra? Pavyzdžiui, mano vyras praleido mėnesį ligoninėje Vilniuje. Kai jį parsivežiau, aplankėme mano tėvus -- jie apsidžiaugė, apkabino, pabučiavo. Kai tą pačią dieną nuvažiavom pas jo motiną, ji prie jo net neprisilietė -- atrodo, kad matė jį tik vakar, o ne prieš kelias savaites...
Skaudu ir pikta dėl tokių santykių.
nesakysiu blogai apie savo anyta. bet ji tikrai nera auksine ir ne del mano poziurio ar nusiteikimo. tik vat, pridare tikrai negeru dalyku, kas mane labai supykde ir ismoke ja nepasitiketi. norejau buti su ja labai gera, draugiska ir pan. dabar liko oficialus draugiskumas ir jokiu jausmu.
va, anadien pareiske, kad mano suns vardas labai negrazus, visai mano suniui netinka... ir dar taaaip pasiziurejo i ta musu suniuka... ji mums matote kate norejo padovanoti (pati kates labai myli). tai nelabai supranta, kodel mes suni isigyjom... pyktelejau, kai eme burbeti del musu suniuko vardo. smulkmene, bet erzina
va, anadien pareiske, kad mano suns vardas labai negrazus, visai mano suniui netinka... ir dar taaaip pasiziurejo i ta musu suniuka... ji mums matote kate norejo padovanoti (pati kates labai myli). tai nelabai supranta, kodel mes suni isigyjom... pyktelejau, kai eme burbeti del musu suniuko vardo. smulkmene, bet erzina
Mano nuomone,kad ir kaip gerai sutari su anyta gyvenimo pradžioje,vėliau vis tiek tenka nusivilti Pasikartosiu dar kartą : marti tai pakeičiamas žmogus.
O dėl tolerancijos. Kodėl tik aš turiu ją demonstruoti? Man pakankamai daug metų,aš pakankamai nepriklausomas žmogus tai kam man kažkam lįsti į š... Nenoriu. Juk pagaliau reikia kažkada pradėti gyventi sau,o ne kitiems. Už altruizmą geresnės vietelės rojuje tikrai niekas neduos
Pasikartosiu dar kartą : marti tai pakeičiamas žmogus. O dėl tolerancijos. Kodėl tik aš turiu ją demonstruoti? Man pakankamai daug metų,aš pakankamai nepriklausomas žmogus tai kam man kažkam lįsti į š... Nenoriu. Juk pagaliau reikia kažkada pradėti gyventi sau,o ne kitiems. Už altruizmą geresnės vietelės rojuje tikrai niekas neduos
| QUOTE (merepopins @ 2004 10 13, 11:49) |
| 1.Gal greičiau tapusi mama instinktyviai ėmiau jausti, ar galiu patikėti savo vaiką vienam ar kitam žmogui. Nors pati užauginusi du sūnus, anyta man pasitikėjimo su savo auklėjimo metodais nekelia. 2. (...) kai mūsų pusmetinuką, (...) ji sumanė pamaitinti neaiškiu rūkytu vištienos vyniotiniu. Ir taip elgėsi mūsų su vyru net nepaklaususi, ar galima, nors sėdėjome prie to paties stalo. 3.Nesuprantu, kodėl rūpinamasi tik materialiniais dalykais, bet visiškai nesidomima vaiko jausmais ir jam nerodoma meilės. O gal jos ir nėra? |
Na va, kad ir sis postas. Jo autore, man pasirode, lauzia problemas is nieko.
1. Cia tai grynu gryniausia paranoja. Iki tol buvusi normali anyta staiga virsta monstru. Neitikinamai skamba.
2. Visiskai ja suprantu, todel, kad jos vaikai, budami pusmecio (tavo vyrelis, beje, taip pat), jau burokeliu sriubas sveite su kotletais ir rukytus lasinukus ciulpe. Is kur jai zinot, kad dabar maitinimo rekomendacijos taip pasikeite? Uztektu jai tiesiog mandagiai paaiskint, kad jus ji maitinate kitaip.
3. Meile nera rodoma. Meile yra jauciama. Mes su mama irgi nekada nesiglebesciuojam ir laizaiku netrankom vos pamaciusios vuiena kita. bet as zinau ir jauciu, kad ji mane myli .Ir niekas to nepaneigs. tavo vyras ta zino ir jaucia taip pat.
| QUOTE (Smurka @ 2004 10 15, 08:52) |
| Bet kai pasiskaitau kai kuriu moteriskiu "problemeles" santykiuose su anytomis, tai issyk norisi rezti i akis, neturejai, tu, boba, vargo |
o kokie tavo santykiai Smurka su anyta?
pvz as dabar esu ziauriai supykusi ant anytos, dar taip nebuvo per visus sesis benro gyvenimo metus su vyru, dar stengiausi kazkaip ja pateisinti, stengiausi negirdomis nuleisti kai ka...... bet si karta ji mane pribloske..... ir temos pavadinimas visiskai atitinka tikrove
| QUOTE (Saga @ 2004 10 15, 08:17) |
| o kokie tavo santykiai Smurka su anyta? |
Na, as turejau dvi anytas, jei ka. Pirmoji buvo, na, kaip cia pasakius... keistas zmogus ir tiek. Bet as su ja sutariau normaliai, juolab kad ji pati pries mane vargu ar butu isdrisusi kelti balsa ar man vadovauti
Ta prasme, as buvau uz ja kokius penkis kartus smarkesne O dabartine gyvena uz keliu simtu kilometru, susitinkam koki pora kartu per metus ir nespejam nieko blogo viena kitai nei pasakyti, nei padaryti. O ir siaip vargu ar padarytume, nes jinai yra labai mandagi ir tolerantiska. Va, uosvis tai kazkoks keistas. Bet as stengiuos jam i akis nelist ir man gerai. bendrauju tik tiek, kiek reikia.
Bet kad buna bjauriu anytu, tai as tikiu, Kai pries kelerius metus nuomavausi kambari tokioj obsciagoj, tai mano kaimynka turejo anyta... vo cia tai suprantu... vo cia tai jau tikrai, kad velnio pramanyta.
Mano kaimynka istekejo uz keleriais metais jaunesnio senbernio. Jam jau buvo 34 metai. iki tol nei vedes, nei su kazkuo susidejes bendram gyvenimui nebuvo, nes gyveno su mamyte, kuri ji pasigimde budama jau beveik 40 metu ir netekejusi. Tiesiog gimde tam, kad norejo turejo tureti vaikeli. Ir augino po to ji visa gyvenima, kaip savo nuosavybe, visus draugelius, o paskui visas mergas nuo jo gainiodama. Kad nepavogtu jos brangiausiojo sunelio.
Ir stai, viena syki paeme ir pavoge. Kai jau sunelis vede ir isejo gyventi pas savo zmona, tada jo mamyte paskambino savo marciai ir tiesiai sviesiai i rageli isreke, kad jini yra vagylka, bo suneli is jos pavoge
Bet neilgai trukus, kazkokiom santazo priemonem jinai sugebejo ta savo suneli namo parsiviliot atgal. Lyg tai pagrasino, kad po mirties jam buto nepaliks, jei jis neliks kartu su ja gyventi.Ir nuo tada mano kaimynei Liusiai jos teisetas vyras tapo ateinanciu meiluziu. Pamiega, paeda ir iseina. nezinua, ar jie vis dar vyras ir zmona, nes ja jau tokis jos vyrelio minkstakosiskumas buvo beuzknisas. Kai syki jinai pabande paskambinti jam ir pasikviesti pas save, vel atsiliepe anyta, drebtelejo riebia fraze "poshla ty v zhopu" ir numete rageli.
Vo cia tai problema. O ne tai, kad sunelio i zanduka nepksteli ar anukeliui rukytos mesytes paciulpt duoda
Gal iš tiesų Smurka teisi, kartais ir man atrodo, kad anytos "piktadarystes" mes hiperbolizuojam. Matom jas tarsi per didinamąjį stiklą. Juk jei analogiškai pasilelgtų, tarkime, mama, pasakytume jai griežtą žodį 
ir pamirštume apie tai. Ir reta anyta norėtų sūnaus šeimai pakenkti, dažniausiai ji tenori padėti, patarti. Gyvenimiškos patirties juk daugiau turi.
Bet būna ir kitokių anytų, vieną iš tokių turėjo mano mama. Ji už marčią juodasias mišias užpirko, tai gera jos gal ir nepavadinsi?
ir pamirštume apie tai. Ir reta anyta norėtų sūnaus šeimai pakenkti, dažniausiai ji tenori padėti, patarti. Gyvenimiškos patirties juk daugiau turi. Bet būna ir kitokių anytų, vieną iš tokių turėjo mano mama. Ji už marčią juodasias mišias užpirko, tai gera jos gal ir nepavadinsi?
