Nu čia prisiskaičiau visko ir labai daug radau bendro. Mano vyras sako, kad čia mano psichologinė problema, bet aš nenoriu bendrauti su savo anyta. Ji yra superinė moteriškė, bet tas jos paslaugumas, noras padėti mene erzina. Kai remontavomės savo butą ji lyg ir džiaugėsi, kai reikėjo išeiti, ji verkė, atseit buvo šitiek vietos pas ją ir laisviausiai galėjom gyventi su ja. O kai gyvenom su ja mane erzindavo, kad ji sutvarkydavo mūsų kambarį, pakeisdavo patalynę, skalbdavo mano drabužius... Nežinau, gal kitos tuo džiaugtųsi, bet tai yra mano asmeninis gyvenimas. O mano vyras yra žiauriai prie jos prisirišęs ir dėl visų mano "ožiukų" kaltina tik mane.
Mano anyta labai sauni moteriske, gal kiek kartais persistengia, bet as suprantu, kad tai - jos vienintelis sunus ir pirmasis anukelis. Ji siuolaikine moteris, kuri neturi jokiu dogmu, ji nera jokia pamote ar kas pan. Ji labai geros sirdies ir labai mane myli, rupinasi. Gerai ir tai, kad gyvename atskirai, nes ir dauguma anytu pripazista, kad gyventi kartu su tevais nera visai geras dalykas.
| QUOTE (Raganiukšte @ 2004 10 18, 09:11) |
O aš bloga marti esu savo anytai visu pirma del to, kad neleidžiu savo vyrui - jos sunui be gal be krašto užsiimineti jos visokiausiais kvailais reikalais ir ,,idejomis fiks  Ji niekada nesupras, kad mes esam šeima - aš, vyras ir dukra - jos anuke, kurios jis nelanko jau gal 10 men., nors gyvena už poros km Vilniuje. Jai vis atrodo, kad jos sunelis yra jos vos ne asmeninis tarnas, vairuotojas ir šiaip asistentas visiems gyvenimo atvejams.Taigi, bloga marti tapau tada, kai pradejau vyrui nebeleisti viso laisvo laiko po darbo ir savaitgaliais skirti mamytes užgaidoms.Aciu Dievui, vyras ir pats jau skundesi savo gimdytojos ,,lipimu ant galvos", tai man daug ikalbinet nebeteko . O tai isivaizduokit: šauna anytelei ideja fix pervežti baldus iš vieno buto i kita, ar i soda, tai suneli - bek akis išdeges: organizuok transporta, draugus ir varot greitai greitai jos baldu vežiot  O kad jos sunus turi stuburo išvarža, ir kilnoti baldus jam yra LABAI pavojinga, nuosavai motinai nerupi. Arba jei jai reikia darbo reikalais nuvažiuoti i kita miesta Lietuvoje, ir darbe nera mašinos, sunus turi atsiprašyti iš savo darbo ir vežti ja kažkur.Tai kai aš, saugodama savo vyro sveikata, pasiuliau pasisamdyti paciai transporta ir nešikus (netiesiogiai, vyras pats pasiule jai), tai išgirdom be galo nustebusi atsakyma:,,aš gi turiu sunu, kam man samdytis kažkokius krovikus?" Kaip jums nuosavos motinos požiuris? Ji net neisivaizduoja, kad jos sunus gal tureti savu šeimos reikalu. Visi jo reikalai gal buti susije tik su jos reikalais, dažniausiai visai beprasmiais ir neesminiais, kuriu kasdien ji prisigalvoja n. Negaliu jausti tai ponickai savo anytai jokios pagarbos vien todel kad ji šitaip negerbia nuosavo vaiko - mano vyro Beje, mano vyras vaikyste praleido savaitiniame darželyje, savaitgalius - pas senelius, nes motinele sunaus priežiurai laiko neturejo ir sunumi nesirupino, rupinosi tik seneliai. O dabar lipa poniute ant sprando kiek imanydama ir griežtu tonu dar pareiškia mano vyrui : ,,tu esi mano sunus, privalai manimi rupintis ir padeti ". |
ZINOK,
Моя бывшая свекровь, разбила нашу семью с первым мужем
Отношения у нас были просто -ужас, она порчу наводила, что она только не делала...........
Я ей просто благодарна 
Жизнь ставит все на свои места, сейчас она мне лучшая подруга, у нас выяснены отношения, мой муж дружит с ней, мы дружим семьями и скоро едем на свадьбу к моему первому мужу, вместе со вторым мужем:valio
Постарайтесь понять своих свекровей
Ведь многие из нас тоже ими станут Научитесь прощать 
ВОПРОС -- КАКОЙ ВЫ БУДЕТЕ СВЕКРОВЬЮ?
Я буду очень противной, наверно
| QUOTE (Raganiukšte @ 2004 10 18, 09:11) |
| O aš bloga marti esu savo anytai visu pirma del to, kad neleidžiu savo vyrui - jos sunui be gal be krašto užsiimineti jos visokiausiais kvailais reikalais ir ,,idejomis fiks Ji niekada nesupras, kad mes esam šeima - aš, vyras ir dukra - jos anuke, kurios jis nelanko jau gal 10 men., nors gyvena už poros km Vilniuje. Jai vis atrodo, kad jos sunelis yra jos vos ne asmeninis tarnas, vairuotojas ir šiaip asistentas visiems gyvenimo atvejams.Taigi, bloga marti tapau tada, kai pradejau vyrui nebeleisti viso laisvo laiko po darbo ir savaitgaliais skirti mamytes užgaidoms.Aciu Dievui, vyras ir pats jau skundesi savo gimdytojos ,,lipimu ant galvos", tai man daug ikalbinet nebeteko . O tai isivaizduokit: šauna anytelei ideja fix pervežti baldus iš vieno buto i kita, ar i soda, tai suneli - bek akis išdeges: organizuok transporta, draugus ir varot greitai greitai jos baldu vežiot O kad jos sunus turi stuburo išvarža, ir kilnoti baldus jam yra LABAI pavojinga, nuosavai motinai nerupi. Arba jei jai reikia darbo reikalais nuvažiuoti i kita miesta Lietuvoje, ir darbe nera mašinos, sunus turi atsiprašyti iš savo darbo ir vežti ja kažkur. Tai kai aš, saugodama savo vyro sveikata, pasiuliau pasisamdyti paciai transporta ir nešikus (netiesiogiai, vyras pats pasiule jai), tai išgirdom be galo nustebusi atsakyma:,,aš gi turiu sunu, kam man samdytis kažkokius krovikus?" Kaip jums nuosavos motinos požiuris? Ji net neisivaizduoja, kad jos sunus gal tureti savu šeimos reikalu. Visi jo reikalai gal buti susije tik su jos reikalais, dažniausiai visai beprasmiais ir neesminiais, kuriu kasdien ji prisigalvoja n. Negaliu jausti tai ponickai savo anytai jokios pagarbos vien todel kad ji šitaip negerbia nuosavo vaiko - mano vyro Beje, mano vyras vaikyste praleido savaitiniame darželyje, savaitgalius - pas senelius, nes motinele sunaus priežiurai laiko neturejo ir sunumi nesirupino, rupinosi tik seneliai. O dabar lipa poniute ant sprando kiek imanydama ir griežtu tonu dar pareiškia mano vyrui : ,,tu esi mano sunus, privalai manimi rupintis ir padeti ". |
na,pas mane lygiai tokia pat situacija:(is tiesu viens prie vieno ir patikek,man nuo jos jau bloga,bet yra vienas dalykas-to nelabai gali pakeisti,nes mama visada bus mama,o nuteikineti vyra pries jo mama...noreciau,bet bijau,kad baigsis ne mano naudai:)
Labai dziaugiosi,kad mano anyta gyvena labai toli 200 km.Taigi apsilankom retai.Nors manes ten netraukia,labai jau saldi yra.O man tokie zmones nepatinka.Anuko niekada nesveikina nei su gimtadieniu nei su kaledom taigi ir jis nenori
А мне не хватает моих свекровей
Мне плохо без них, особенно не хватает бывшей Вот если бы они ближе жили
nesikartosiu sia tema, bet savo saldzius isgyvenimus aprasiau temoje ANYTA
O mano anyta - auksinė 
/tfu-tfu-tfu/ Mes su ja kaip draugelės kokios. Ji man net bandelių ir saldainių į pardę nueina nupirkt. 
Su anyta sutariu geriau nei su mama. Gaila, aišku, kad su mama ne taip gerai, bet ką čia padarysi. Mama tai mama. Vistiek aš ją myliu. Ir anytą labai myliu. Linkiu ir jums, mergaitės, tokių gerų anytų.
/tfu-tfu-tfu/ Mes su ja kaip draugelės kokios. Ji man net bandelių ir saldainių į pardę nueina nupirkt. Su anyta sutariu geriau nei su mama. Gaila, aišku, kad su mama ne taip gerai, bet ką čia padarysi. Mama tai mama. Vistiek aš ją myliu. Ir anytą labai myliu. Linkiu ir jums, mergaitės, tokių gerų anytų.
nu siaubelis... tik tiek tegaliu pasakyt
O kam mylėti anytą? Galima tiesiog gerbti kaip žmogų, užauginusį tau vyrą, tavo vaiko tėvą. Ir tiesiog gyventi savo gyvenimą.
Kartais paciai siaubas ima, kai pagalvoju, kad pati galiu gaut marcia tokia, kokia pati esu savo anytai (vis tik sunu auginu). Bet kad ir kaip stengiuos, nu nemyliu as nei anytos, nei uosvio. Ir tikrai pavydziu jiems savo vaiko. Negaliu pakest, kai jie ji ima net tada kai jis jokio noro neparodo. Brrrrrrrr... GAl tai ir praeis, bet nezinau....
Bijojau, kad cia as viena tokia nenormali su tokias savo jausmais uosviams, bet dabar jau drasiau pasiskaicius jusu postus
Nors mano anyta, tikrai man nieko blogo nera nei sakius, ar tuo labiau padarius... Gal kada as i ja pradesiu ziuret kitaip, bet siandien ji man vis tik svetimas zmogus.
Bijojau, kad cia as viena tokia nenormali su tokias savo jausmais uosviams, bet dabar jau drasiau pasiskaicius jusu postus
Nors mano anyta, tikrai man nieko blogo nera nei sakius, ar tuo labiau padarius... Gal kada as i ja pradesiu ziuret kitaip, bet siandien ji man vis tik svetimas zmogus.
