Nu čia prisiskaičiau visko ir labai daug radau bendro. Mano vyras sako, kad čia mano psichologinė problema, bet aš nenoriu bendrauti su savo anyta. Ji yra superinė moteriškė, bet tas jos paslaugumas, noras padėti mene erzina. Kai remontavomės savo butą ji lyg ir džiaugėsi, kai reikėjo išeiti, ji verkė, atseit buvo šitiek vietos pas ją ir laisviausiai galėjom gyventi su ja. O kai gyvenom su ja mane erzindavo, kad ji sutvarkydavo mūsų kambarį, pakeisdavo patalynę, skalbdavo mano drabužius... Nežinau, gal kitos tuo džiaugtųsi, bet tai yra mano asmeninis gyvenimas. O mano vyras yra žiauriai prie jos prisirišęs ir dėl visų mano "ožiukų" kaltina tik mane.
Mano anyta labai sauni moteriske, gal kiek kartais persistengia, bet as suprantu, kad tai - jos vienintelis sunus ir pirmasis anukelis. Ji siuolaikine moteris, kuri neturi jokiu dogmu, ji nera jokia pamote ar kas pan. Ji labai geros sirdies ir labai mane myli, rupinasi. Gerai ir tai, kad gyvename atskirai, nes ir dauguma anytu pripazista, kad gyventi kartu su tevais nera visai geras dalykas.
QUOTE (Raganiukšte @ 2004 10 18, 09:11) |
O aš bloga marti esu savo anytai visu pirma del to, kad neleidžiu savo vyrui - jos sunui be gal be krašto užsiimineti jos visokiausiais kvailais reikalais ir ,,idejomis fiks ![]() ![]() ![]() Tai kai aš, saugodama savo vyro sveikata, pasiuliau pasisamdyti paciai transporta ir nešikus (netiesiogiai, vyras pats pasiule jai), tai išgirdom be galo nustebusi atsakyma:,,aš gi turiu sunu, kam man samdytis kažkokius krovikus?" Kaip jums nuosavos motinos požiuris? Ji net neisivaizduoja, kad jos sunus gal tureti savu šeimos reikalu. Visi jo reikalai gal buti susije tik su jos reikalais, dažniausiai visai beprasmiais ir neesminiais, kuriu kasdien ji prisigalvoja n. Negaliu jausti tai ponickai savo anytai jokios pagarbos vien todel kad ji šitaip negerbia nuosavo vaiko - mano vyro ![]() |
ZINOK,
Моя бывшая свекровь, разбила нашу семью с первым мужем

Отношения у нас были просто -ужас, она порчу наводила, что она только не делала...........


Жизнь ставит все на свои места, сейчас она мне лучшая подруга, у нас выяснены отношения, мой муж дружит с ней, мы дружим семьями и скоро едем на свадьбу к моему первому мужу, вместе со вторым мужем:valio
Постарайтесь понять своих свекровей



ВОПРОС -- КАКОЙ ВЫ БУДЕТЕ СВЕКРОВЬЮ?
Я буду очень противной, наверно

QUOTE (Raganiukšte @ 2004 10 18, 09:11) |
O aš bloga marti esu savo anytai visu pirma del to, kad neleidžiu savo vyrui - jos sunui be gal be krašto užsiimineti jos visokiausiais kvailais reikalais ir ,,idejomis fiks ![]() ![]() ![]() Tai kai aš, saugodama savo vyro sveikata, pasiuliau pasisamdyti paciai transporta ir nešikus (netiesiogiai, vyras pats pasiule jai), tai išgirdom be galo nustebusi atsakyma:,,aš gi turiu sunu, kam man samdytis kažkokius krovikus?" Kaip jums nuosavos motinos požiuris? Ji net neisivaizduoja, kad jos sunus gal tureti savu šeimos reikalu. Visi jo reikalai gal buti susije tik su jos reikalais, dažniausiai visai beprasmiais ir neesminiais, kuriu kasdien ji prisigalvoja n. Negaliu jausti tai ponickai savo anytai jokios pagarbos vien todel kad ji šitaip negerbia nuosavo vaiko - mano vyro ![]() |
na,pas mane lygiai tokia pat situacija:(is tiesu viens prie vieno ir patikek,man nuo jos jau bloga,bet yra vienas dalykas-to nelabai gali pakeisti,nes mama visada bus mama,o nuteikineti vyra pries jo mama...noreciau,bet bijau,kad baigsis ne mano naudai:)
Labai dziaugiosi,kad mano anyta gyvena labai toli 200 km.Taigi apsilankom retai.Nors manes ten netraukia,labai jau saldi yra.O man tokie zmones nepatinka.Anuko niekada nesveikina nei su gimtadieniu nei su kaledom taigi ir jis nenori
А мне не хватает моих свекровей



nesikartosiu sia tema, bet savo saldzius isgyvenimus aprasiau temoje ANYTA
O mano anyta - auksinė
/tfu-tfu-tfu/ Mes su ja kaip draugelės kokios. Ji man net bandelių ir saldainių į pardę nueina nupirkt.
Su anyta sutariu geriau nei su mama. Gaila, aišku, kad su mama ne taip gerai, bet ką čia padarysi. Mama tai mama.
Vistiek aš ją myliu.
Ir anytą labai myliu.
Linkiu ir jums, mergaitės, tokių gerų anytų.





nu siaubelis... tik tiek tegaliu pasakyt

O kam mylėti anytą? Galima tiesiog gerbti kaip žmogų, užauginusį tau vyrą, tavo vaiko tėvą. Ir tiesiog gyventi savo gyvenimą.
Kartais paciai siaubas ima, kai pagalvoju, kad pati galiu gaut marcia tokia, kokia pati esu savo anytai (vis tik sunu auginu). Bet kad ir kaip stengiuos, nu nemyliu as nei anytos, nei uosvio. Ir tikrai pavydziu jiems savo vaiko. Negaliu pakest, kai jie ji ima net tada kai jis jokio noro neparodo. Brrrrrrrr... GAl tai ir praeis, bet nezinau....
Bijojau, kad cia as viena tokia nenormali su tokias savo jausmais uosviams, bet dabar jau drasiau pasiskaicius jusu postus
Nors mano anyta, tikrai man nieko blogo nera nei sakius, ar tuo labiau padarius... Gal kada as i ja pradesiu ziuret kitaip, bet siandien ji man vis tik svetimas zmogus.
Bijojau, kad cia as viena tokia nenormali su tokias savo jausmais uosviams, bet dabar jau drasiau pasiskaicius jusu postus

Nors mano anyta, tikrai man nieko blogo nera nei sakius, ar tuo labiau padarius... Gal kada as i ja pradesiu ziuret kitaip, bet siandien ji man vis tik svetimas zmogus.