Tai aišku, darys kaip norės. Niekas čia nieko nepataria.
Aš tai antrą vaiką tarsi dovaną savo pirmam traktavau 😄 Nenorėjau to antro nėštumo visiškai ir tas vaikų auginimas man visai ne kaifas. Po trijų metų pasirįžau tam nėštumui.
Aišku, būna visokių atvejų su broliais seserimis, bet dažniau gal normalūs santykiai būna.
Ant suaugusio, beje, nesijaučia, ar jis vienas, ar šešiese augęs. Bent aš tai niekad nejaučiu
Aš tai mokyklą lankau. Kitaip šakutės...
Įgysiu žandaro įgūdžių 
Manyčiau, kad vaikai nėra gyvenimo prasmė, jei kam taip yra, kas įpratęs suktis tuose nesibaigiančiuose auginimo rūpesčiuose, tas ir gimdo iki galiojimo laiko pabaigos. Bet ta prasmė vis tiek turi pabaigą, vaikai išauga, išeina, o kaip tada tokiems žmonėms gyventi? Sunku būna. Gerai, jei anūkų gauna auginti, o jei ne, kas tada lieka?
Kiekvienas žmogus skirtingas su savo mąstymu ir supratimu.
Kartais pagalvoju, neblogai būtų, jei mano vienturtis turėtų brolį/seserį, bet kai pamatau iš savo aplinkos, kad dešimtmečiais kai kurie nebendrauja, nesikalba, ar net kovoja, tai nežinau. Bet žinau, kad sunkiai būčiau pavežus antrą vaiką su savo sveikata, tiesiog ir nenorėjau.
Bet nebendrauti, nesikalbėti yra viena, o su tėvais bendrauja visi?
Tai kad ir bėdos, ar senatvė tėvams atėjus, jau gali dalintis rūpesčiais. Na, aš taip įsivaizduoju..
Bet nebendrauti, nesikalbėti yra viena, o su tėvais bendrauja visi?
Tai kad ir bėdos, ar senatvė tėvams atėjus, jau gali dalintis rūpesčiais. Na, aš taip įsivaizduoju..
Neįskaičiuokim to dalijimosi tėvais rūpesčių. Aš matau aplinkui, kaip dalijasi. Vienas numeta kitam, kitas skaičiuoja visokias sąnaudas, pykstasi su broliu/seserim.
Atmeskim šitus dalykus kalbant apie vaikų turėjimą, nes primena Afriką. Didžiausią "pensiją" gauna tie tėvai, kurie prisigimdė kuo daugiau vaikų. Nes tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kai valstybė nesirūpina. O civilizuotos valstybės gerai rūpinasi, neįkinko darbingų žmonių savo tėvų priežiūrai.
Mes esam kažkur per vidurį, gal net labiau link Afrikos. Kas yra blogai.
Nu ir vistiek didesnes gyvenimo prasmes as nerandu, nei vaikai, kas, kad auginau juos, kaip kalejime budama
Tas tiesa. Tikrai prasmė pagrindinė. Bet man tai ir 2 užteko isiprasminimui.
Tai vadinasi, nebuvo pagrindinė. Nes jei būtų, dar ir dabar svaigtum apie "leliuką". Reiškia ir kitų prasmių yra.
O kurios buvo pagrindinė, gimdo ir po 5 vaikus. O paskui dar svajoja.
Nu ir vistiek didesnes gyvenimo prasmes as nerandu, nei vaikai, kas, kad auginau juos, kaip kalejime budama
O dabar kas tavo prasmė? mes kalbam apie auginimą juk, kai moteris augina, jai vis trūksta ir ji vis gimdo. Kai gerai jaučiasi tarp to chaoso.
Išradau dviratį. 
kai kas nors įvaro į kabinetą, demonstratyviai pasiimu buteliuką ir purškiu rankas. Užbėgusiam nebūna kitos išeities kaip atsakyti tuo pačiu. Prie pat durų ant staliuko padėtas butelis su dozatorium.
Dar neišradau kaip padaryti, kad kaukė ant nosies būtų. Kaip sugalvot?
O dabar kas tavo prasmė? mes kalbam apie auginimą juk, kai moteris augina, jai vis trūksta ir ji vis gimdo. Kai gerai jaučiasi tarp to chaoso.
Tada gal kažkas yra neok, jei tik dėl prasmės. Manau dėl džiaugsmo
