Ne į temą dabar parašysiu...
Čia ne apie Amadėją, čia šiaip iššaukė mintis.
Mes darželyje, kartais padiskutuojame, kodėl tas norvegų barnevernet atima vaikus atrodo iš normalių šeimų. Ir čia buvo kelios lietuvių moterys, iš kurių atėmė prieš kelis metus. Ir kažkaip, dirbant vat tokį darbą darželyje, pasijaučia, kad žmonės kai kurie neteisingai prioritetus susidėlioja. Tai pas mus LT, dar žiūrima nuolaidžiai, arba iš viso nekreipiamas dėmesys į tai. O Norgėj, jau pasiektas tas lygis, kai jie, matydami, kad vaiko gerovė, o svarbiausia emocinė gerovė, statoma paskutinėj vietoj ir pabendravę su žmogumi, mato, kad neišaiškins kitaip - paima vaiką. Ir mūsiškiams šokas, kaip? O va taip....Nors aišku, daug niuansų ir nežinom, tos metodikos jų.