Dėl akinių, tai oj, kaip pažįstama. Aš trumparege pradėjau virsti vaikystėj paauglystėjj. Na, tarybiniais laikais, bet jau į pabaigą. Tai būdavo mokykloj kviečia seselė akių tikrint. Tai aš eidavau specialiai paskutinė, nes patyliukais mokindavausi tas rusiškas raides mintinai tris paskutines eilutes. Kad tik neprigautų, kad nematau. Tai praslįsdavau puikiai. Bet su kiekvienais metais blogyn. Atėjo nepriklausomybė, tai pirmuosius metus dar irgi nieko gero nebuvo, kol įsivažiavom. Kol galiausiai, 10 klasėj tik įsigijau akinius. Nes atsirado Eagle vision Laisvės alėjoj. Su tais rėmeliais jau buvo man ne gėda. Atvirkščiai, jau labai pasidarė populiaru net kažkaip ir jokių ačkarikų nebeliko. Aš graži sau buvau.
Tai Jėėėzau, aš PAMAČIAU pasaulį. Pamačiau ryškiai, kaip atrodo gatvės, žmonės, medžiai, paukščiukai! Šitiek metų nemačius normaliai. Nu susilieję viskas buvo ir tiek . Kažkaip sukausi nemažai metų.
