Kokia man garbe, dzievuli, as Monai vaika padariau
Nei viena fb nebuvo uz tai, kad abortuot. Tai as turejau jai aborta siulyt?
Nu matai, koks altos įsivaizdavimas? Arba jau netikri prisiminimai prasideda.
O ko? Nesveikas gime? Ar per grazus?
O čia vienintelės priežastys?
Nu ne mano tai buvo sprendimas ir tas kankina iki šiol. Pasidaviau spaudimui ir jaučiuosi pasirinkusi tai, kas visai ne man. Galiu augint, mylėt, rūpintis, bet tai ne tas pats, jei būčiau norėjus, svajojus, laukus.
Ai nenoriu apie tai, užtenka man savo minčių, vis tiek jums atrodo vienaip, man kitaip, o čia ne tokia tema, kad valkiot penkias dienas forume.
Geriau einu žiūrėt ką pietums paruošt.
O čia vienintelės priežastys?
Nu ne mano tai buvo sprendimas ir tas kankina iki šiol. Pasidaviau spaudimui ir jaučiuosi pasirinkusi tai, kas visai ne man. Galiu augint, mylėt, rūpintis, bet tai ne tas pats, jei būčiau norėjus, svajojus, laukus.
Ai nenoriu apie tai, užtenka man savo minčių, vis tiek jums atrodo vienaip, man kitaip, o čia ne tokia tema, kad valkiot penkias dienas forume.
Geriau einu žiūrėt ką pietums paruošt.
Kaip ne tavo? O kieno, musu?
Ir aš nieko nekaltinu, jei kažkam taip atrodo.
Aš tiesiog nesijaučiu laiminga. Atrodo gyvenimas bėga, o aš sėdžiu va čia, kur sėdžiu ir nebežinau ką daryt, nežinau, kur tos laimės ieškoti. Esu tokia užstrigus.
O kaip tu ta laimingumo jausma isivaizduoji? Tipo, mes cia visos tokios laimingos, euforijos apimtos?