Lipimas per save lydi mus kasdien. As lipu per save, kai einu dulkiu valyt, kai einu valgyt gamint, kai keliuos i darba kasryt. Nuolatinis lipimas per save.
Islepino mus komfortiskas gyvenimas, tiek galiu pasakyt.
nepamiršau, vakar ėjau pro kaimyną, tai dar kartą pasigrožėjau. Nors matau tik tą dalį, kur iki vartų. Sakau, reikia per tvorą fotkinti. Nufotkinsiu, kai išeis, turiu galvoje, nepamiršau.
Dėkui, nes aktualu labai
O kaip tu ta laimingumo jausma isivaizduoji? Tipo, mes cia visos tokios laimingos, euforijos apimtos?
Esamoj padėty neįsivaizduoju, tas ir blogiausia. Bet esu gyvenime gi jautųsis laiminga.
Tai ir aš žinau kaip prigimdo vaikų kad nepabėgtų iš šeimos. Arba šiaip ji nori, jis nenori daugiau, apgauna ir vsio. Tipo netyčia, kt nesuveikė pvz.
Nu ne. Tikrai ne.
Draugė nano iki 2,5,mėn nesuprato, kad nėščia.
Per tą laiką kartą gerai atbaliavojom. Na, turi dabar trečią vaiką, kurio nei planavo, nei sapnavo.
Tiesiog klysti sįkart. Visaip būna.
Šiaip filosofinis klausimas ta laimė. Ji gi ne iš išorės ateina. Tai vidinė būsena, pozityvus požiūris tiesiog. Jokie santykiai, vaikai, turtai nesukurs laimės savaime.
Yra žmonių kurie tiesiog nesugeba jaustis laimingi. Kažkokie laikini dirgikliai sukelia euforija, hormonai sukyla ir atrodo laimė. Bet ta chemija išgaruoja. Ir reikia sąmoninguma įjungti kad laimę rast. Vat kazkam savaime išeina tai. Man pvz neiseina irgi savaime
Šiaip filosofinis klausimas ta laimė. Ji gi ne iš išorės ateina. Tai vidinė būsena, pozityvus požiūris tiesiog. Jokie santykiai, vaikai, turtai nesukurs laimės savaime.
Yra žmonių kurie tiesiog nesugeba jaustis laimingi. Kažkokie laikini dirgikliai sukelia euforija, hormonai sukyla ir atrodo laimė. Bet ta chemija išgaruoja. Ir reikia sąmoninguma įjungti kad laimę rast. Vat kazkam savaime išeina tai. Man pvz neiseina irgi savaime
Man tas jausmas banguoja. Visaip būna...
Iš tikro viskas labai paptasta. Jei būčiau pasielgusi, kaip norėjau aš, tai būtų reiškę pradžią nuo nulio ir vėl. O man jau buvo per akis viso to. Kraustymosi, santykių ir t.t.
Mano, senos varnos akimis, tai tu priemei teisinga sprendima, atradai ramybe , uzuoveja pastovume, komforta pastoviuose santykiuose, tai yra labai daug moters gyvenime. Visi tavo "kanciu keliai" ieskant partnerio, pastovus blaskymasis turejo tave labai isbalansuoti. Ar buvai laimingesne tada? Nebuvai. Tada taip pat abejojai, kankinaisi, desperatiskai ieskojai, jokio emocinio komforto nebuvo. Uz viska reikia moketi, net tau, siuo atveju tu moki vaiku. 
Netikiu žinok. Manau meluoja ta tavo drauge. Nu nebent jai 18 mNa, tiesiog žmonės itin skirtingi, tai negali būt tikra taip savo teisumu tais klausimais.
Gi Lavinax savo patirtį papasakojo.
Mano pirmas vaikas irgi atsirado dėl mano apsiskaičiavimo. Nors, manau, tiesiog organizmas taip sužaidė, bet tikrai ne sąmoningai buvo.
Ir aš nieko nekaltinu, jei kažkam taip atrodo.
Aš tiesiog nesijaučiu laiminga. Atrodo gyvenimas bėga, o aš sėdžiu va čia, kur sėdžiu ir nebežinau ką daryt, nežinau, kur tos laimės ieškoti. Esu tokia užstrigus.
O kas tau yra laime?
Pilnai visumoj,nebūnu laiminga.būnu tarpais,gerais momentais,ramiu neprobleminiu laiku.va dabar žinau,kad ryt bus gerai ir poryt...po to vėl bėdos ir problemos,ir taip ratu. Niekad nesu pasijautuso rami ir saugi.visą laiką kažkoks išlikimas ,išgyvenimas.su tarpinėmis stotelėmis.
Gal iš šalies kitaip atrodo.žinau ,kad daug kas mano,kad.man viskas turi būt gerai.bet nei vienas nėra mano kailyje.
