Tai pasidžiauk, žinoma, bepigu džiaugtis per langą žiūrint.Bet tu ne per langą žiūri. Man tai šito sniego užteks 20metų.
Nuotraukų ir aš tau galiu įkelti. Kam man tavosios.
O stichine nelaime vadina Amadėja.
Aš tau ir nesiūliau nuotraukų, kam tau mano nuotraukos, aš sakiau bendrai. Parodyčiau, kaip atrodo kaimas.
Bet tu ne per langą žiūri.
Tai ir džiaugsmo jokio neturiu. Viskas gražu paveiksliukuose ar pro balkoną.
Tai ir džiaugsmo jokio neturiu. Viskas gražu paveiksliukuose ar pro balkoną.
O man tiesiog pakanka empatijos, kad nesidžiaugt.
Aš tau ir nesiūliau nuotraukų, kam tau mano nuotraukos, aš sakiau bendrai. Parodyčiau, kaip atrodo kaimas.
Žinau kaip atrodo kaimas 
Žinau kaip atrodo kaimas
na, taip, manau, kad tu viską žinai.
Ir šiaip nemėgstu kai kažko ryškiai perdaug 
O man tiesiog pakanka empatijos, kad nesidžiaugt.
Tikrai nesidžiauk
Tave džiugina kiti dalykai. Tik mes empatijos neturim, kartu su tavim jais pasidžiaugti
na, taip, manau, kad tu viską žinai.
Taip. Nes dabar kaip tik ten sėdžiu
Nu ir ka. Ir gyva. Ir pazvenk. Ir prisiminsi. Ne kasmet pasitaiko.
Žvengiau ne aš, o mb, kuris iš tolo pamatė, bet neskubėjo ateit traukt, o stovėjo ir grožėjosi besiraitydamas iš juoko.
Požiūrio klausimas. Ta prasme negi nesmagu kelis kart per dieną iškišt nosį, apeit (apibrist) kiemą, nupurtyt augalus. Vyriškiai gali sniegą pakasėti. Man net gaila, kad bute sėdim ir realiai net kastuvo neturim, nes nu čia jo nereikia. Bet mielai tą padaryčiau.
Empatijos gal reikia kokiai užsnigtai bobutei, bet ne kažkuriai čia iš mūsų tarpo šiuo atveju. Visos pakankamai jaunos ir sveikos, kad susidorotų su sniegu 😊
Nekoks palyginimas. Reikia žiūrėt į priekį, o ne lygint su praeitim. Dar su Afrikos vaikais, konclageriais ir t.t. Tada reikia sus savim nešiotis Franklio knygą, visą laiką ją skaiitinėt ir gyvenimas bus puikus palyginimuose. Savo būsenas reikia vertint šių dienų kontekste, o ne su Tiudorų epocha.
Nu ***, cia juk trumpam tas viskas, jus isprotejot, ar didesniu bedu gyvenime netureje, ka?
