Labas rytas 🌹
Vakar buvau aplankyti savo mamą (70m). Na, pabuvom, arbatytės pagėrėm, paplepėjom. Atėjo laikas išeiti, jau striukę vilkaus, vos ne pro duris ėjau, kai ji man sako, o beje, aš susitikinėju su tokiu ir tokiu (aš jį pažįstu, esu mačiusi vaikystėje, prieš kokius 30+ metų). Jis manęs klausė, ar aš pasakiau savo vaikams. Jis saviems tai pasakė. Ką manai,- sako. Nu ką aš manau, sakau, džiaugiuosi, kad turi draugų. Aš jau pro duris ėjau, tai ir išėjau 😄. Paskui dar pasirašinėjom biški per programėlę, kai grįžau namo. Nes tik pavardę to žmogaus žinojau, paklausiau, koks vardas... Čia kažkas naujo mūsų visų gyvenime, nes nelabai tų kadrų mano mama turėjo. Turėjo kelis, bet nieko rimta neišsirutuliodavo. Paskutinysis, tai buvo kai aš 10-12 klasėj buvau. Bet ten tai diedas pavarė. Atrodė su mano mama draugauja, kaimynas mūsų laiptinės. Viskas visai faina. Likdavo nakvoti pas mus kelis kartus per savaitę minimum. Nu ir kažkur šone, kažkokiai moterai, vaiką padarė. Kaime savam, ar kur. Nesigilinau per daug. Žodžiu, tai atsikėlė ta moteris pas tą mamos kadrą į kaiminystę. Gyvena jie kartu palei šiol. Vaiką augino. Nuo to laiko, jokių kadrų nebuvo, neieškojo tikrai. Kryžių turbūt ji buvo padėjusi ant tų diedų....