aš manau taip pat, nors dar ne laikas, bet jaučiu, kad trečias mažylis tikrai bus mūsų šeimoje
Butu idealu, jei jis sumanytu ta padaryti veliau, gal po keleriu metu, nes dabar dar butu sunkoka man paciai,- musu pametinukai vos paauge 
Be to vyras bijo, jog nepajegtu "pavezt" tokios nemazos seimynos 
Todel tikrai neapsidziaugtu, gal net uzsidepresuotu suzinojes apie trecia 
As siaip smarkiai i panika nepulciau, nes realiai paemus, jei jau yra du, tai tas trecias esmes is esmes nekeicia 
O kai taip kategoriskai nusiteikusiam vyrui pasiuliau del jo paties ramiu nervu persiristi seklides (berods taip vadinasi ta nesudetinga operacija vyrams 
labai efektyvi, geriau uz visokius kontraceptikus, gumytes ir kt slamsta), tai ko tai jis susimaste 
ar veliau bus galma sekmingai "atsirist", gal ir uzsimanytu to trecio kindersiurprizo kada nors 
Ai, pasvajoti juk galima 
, o visus namų/vaikų reikalus "velku" aš... 
, o visus namų/vaikų reikalus "velku" aš... 
, kaip dar speji suktis su dviem vaikuciais ir pilvuku Zinoma, kas belieka, reikia ir sukies... 
Bet reikia daug sveikatos 
. Save daznai pamenu tokiam apverktinam vaizdely, kai as visiskai nebepaslenku su savo pilvu, - norisi tik kojas patiesus guleti, o mazasis sunelis visaip mane tampo, taso, zyzia, ateik, nueik, paimk, pazaisk O dar namai, buitis 
Siaip per daug neturiu ko verkti, nes vyras padejo ir padeda labai daug Gal del to, suvokdamas, jog nera taip lengva ir paprasta, nedega noru isistaisyti dar viena cypliuka 
Bet siaip vargas labai greit pasimirsta
) - vyras, kažkodėl , galvojo, kad juokauju 
, bet nebuvo kategoriškas ir net pareiškė norą, kad būtų dukrytė - aš ir pasistengiau . visas tris labai myli ir lepina
Oi kokiam pasimetime as buvau (nors ir dabar esu)Auginam du vaikucius.Viskas susitvarke,nusistovejo (iejom i vezes)Jatau ,kaip buvo sunku ,kai pasatojau su pirmu(nei darbo,nei pajemu,tik gyvent turejom kur)kai gime mazius ,gyvenom is pasalpos ir tevelio "chaltureliu"(ofic.niekur nedirbo ,o ir darbu nelabai buvo)sukomes,vertemes,bet po truputi stojomes ant koju.Po 3metu sumastem ,kad reiktu dar vieno vaikucio,nes paskui bus labai did.metu skirtumas.Pastojau-gime dukra,auginom, vyruka isleidom i mokykla,maze i darzeli,susirado neblogus darbus,pagaliau susituokem(gyvenom nesusituoke)Jatau,kaip gerai viskas nusistovejo. jau daugiau ne,nebent kokiu 35metu (pagranduka)jau ir sie bus paauge.O kiek kalbu budavo ,tai as kaip vaiku priesas ne ir viskas,jie rekia,sisioja ir su jais sedet reik namuose(kaip baisu)Su vyru aplamai nediskutuodavom ta tema(buvau kazkada usiminus,kad gal 35 noreciau,o jis tu vaiko pagailek ,kaip jie bendraus(toks metu skirtumas bus))daugiau neuzsiminiau.Jau bendradarbe pagimde,turi 2men. suneli,o as antra men. 
.Patikekit manim koks sumisimas buvo pas mane ir vyra (vyras lyg apsiprato,o as ne)Vyras sako:nori dar vieno -gimdyk nenoriu nieko daryt, gerai apsvarscius,nusprendziau gimdyt(ir pajamos geros ,ir vaikuciai nepametinukai,o ir mes ne 20-ciai).Bet kaip darbe pasakyt ?
