Sveiki visi cia kalbejusieji

Zinote, skaiciau ir masciau... gi baisuma, kad zmones taip kalba, bijo leisti savo vaikus i jiems priklausancia mokykla

labai daug neigiamu emociju cia perskaiciau, kurios ypac susije su pradiniu klasiu mokytojais, o geru zodziu vos keli... skaiciau dar ir su baime ir nerimu - as taip pat kazkada dirbau P.V mokykloje pradiniu klasiu mokytoja ir aciu dievui - nei blogai nei gerai apie save neradau, geriau jau niekaip.
Ka galiu pasakyti is savo puses - automatai, nesveikas maistas, uznugariai, dar kazkas - kovokit, kitaip nieko nebus.
O vat kas liecia mokytojus, ju santykius su vaikais, tevais - viskas priklauso tik nuo tripusio bendradarbiavimo, issikalbejimo.
Ar i visus susirinkimus keliaujate? pirmoje klaseje tikiu, galbut ir taip, o veliau?
Ar padedate mokytojams ekskursijose?
ar kiekviena vakara pagiriat savo vaika uz pasiekimus?
ar kiekviena ryta ji paglostot ir primenat - ko jis eina i mokykla?
Motyvacija, demesys, bendravimas, tevu tarpusavio bendravimas - ar tai yra? jei jusu vaikas iseina i mokykla ir jus galvojate "va, dabar tai isaugins Lietuvos paziba" ir viska paliekat mokytojuj - naiviai manot kad taip ir bus? vienas lauke ne karys, kazkas jau cia taip sake. tai lygiai taip ir mokytojas, kuris vis viliasi, kad ateis rytas ir ateis koks tetis ne ruskanu veidu kaip visada, nes nespeja jau i darba, ir bent jau nusisypsos ir palinkes vaikui,visiems geros dienos ar bent jau spes paklausti - kaip sekasi mano vaikui?
Namuose vaikas yra visiskai kitoks, todel daznai kyla nesutarimai tarp tevu ir mokytoju - nes tevai ir mato vaika kitoki namuose. Atejes i komanda, jis stengiasi uzmti savo pozicija grupej, del to jis kovoja, maistauja, triuksmauja, atkreipia i save demesi. tai socialine pedagogika, kuri kertas su mokomaisiais dalykais, kurie daznai del jos nukencia. kalbekit, kalbekit ir dar karta kalbekit ir su vaikais ir su mokytojais, nes mokytojai tikrai "vaiku needa", o stengias ju labui.
Kantrybes ir graziu minciu bei ideju Jums auginant jaunaja karta