
nieko nekeisciau,tiesiog megauciuosi motinyste

Neimciau savo mazylio pas save i lova

Pritariu ir as padariau klaida kad is pat pradziu vaikas megojo su mumis nes tiesiog nakti tingejau atsikelt po 10kartu o dabar gaila kai prasosi tik tai paguleti biski ir uzmiega po15min tada jau pernesu i jo lovyte o savo lovytei neuzmiega nei uz ka na gal po valandos ir tai su asarom, gaila gi:)
va taip ir gyvename


Nao as gal leisciau jam vienam duagiau laiko pazaisti pabuti su savimi, o ne tiap kaip istisas dienas ant ranku. Malonu kai reik su juo buti istisas dienas bet neko nepasidarau pati nespeju.... O daugiau tikrai nieko nekeisciau

QUOTE(erika @ 2003 07 25, 01:42)
Mano dukrytei dabr 6,5 mėn. Ją augindama jau matau vieną savo klaidą, kuri dabar kiekvieną dieną "bado mano akis". Mūsų bėda - tai atlėpusios ausytės. Trečią dieną po gimdymo prisiminiau, kad reikia pasižiūrėti kaip gi mano vaikelio ausys? Apžiūrėjau... nu gi gražios buvo tos ausytės:mažutės, visai neatlėpę. Pirmą savaitę buvome su kepuryte (liepė ligoninėje, nes dukrytė buvo nedidukė - 2,9kg). Po to grįžus namo , atėjusi aplankyti seselė pasakė, kad galime nebedėti, o be to ir skaičiusi buvau, kad dabar naujagimiams kepurytės namuose nebededamos. Dukrytė augo, kartu augo ir jos ausytės, kurios buvo vis labiau atlėpę. Nekreipiau į tai jokio dėmesio, galvojau, kad čia viskas normaliai. Nuo 4 mėn., kai pradėjome sodinti, tai tokia juokinga "atlėpausiukė sėdėdavo". Ir nors mama vis burbėdavo jau nuo 2 mėn., kad reikia tą kepurytę dėti, aš vis užsispyrusi laikiausi savo. Taigi rimtai apie tai susimąsčiau tik kai suėjo 4 mėn., o pakol prigalvojau ką daryti, tai jau ir 5 mėn. buvo.
Kepurės dėti nenorėjau, nes jau buvo pavasaris ir galvojau, jeigu, kai šilta vaiką laikysiu su kepuryte, tai ką aš tada žiemą darysiu. Bandžiau pati numegzti kažkokį tinklelį jai ant galvos uždėti- nesigavo, bandžiau priklijuoti su pleistru tas ausis (klijavau gal 5 min.atsargiai, o vaikas tik tekšt... sau per ausį ir visi pleistrai aplipo). Pagaliau sugalvojau, kad tegul naktį būna su kepuryte, o dieną be. Tai dabar, kai šilta miegame tik su vienu pampersu, nusikloję, bet užtai su kepure.
Po truputį tos ausys prisiklijuoja, bet labai grąžios tai tikrai jau nebus. Dabar kelis mėn. stebiu mažus vaikus, o ypatingai apžiūriu jų ausytes. Pastebėjau, kad pas visus tos ausys skiriasi: pas vienus mažos ir minkštos, pas kitus didelės ir kietos. Tokiem vaikam tikrai nereikėjo jokių kepurių ir ausytės gražios. Bet mūsų ausys kažkokios turbūt "labai palankios atlėpimui pasitaikė" didelės ir minkštos, todėl taip ir gavosi.
Labai gailiuosi, kad taip išėjo ir augindama antrą vaiką, nuo pat gimimo pastoviai stebėčiau jo ausytes.
Kepurės dėti nenorėjau, nes jau buvo pavasaris ir galvojau, jeigu, kai šilta vaiką laikysiu su kepuryte, tai ką aš tada žiemą darysiu. Bandžiau pati numegzti kažkokį tinklelį jai ant galvos uždėti- nesigavo, bandžiau priklijuoti su pleistru tas ausis (klijavau gal 5 min.atsargiai, o vaikas tik tekšt... sau per ausį ir visi pleistrai aplipo). Pagaliau sugalvojau, kad tegul naktį būna su kepuryte, o dieną be. Tai dabar, kai šilta miegame tik su vienu pampersu, nusikloję, bet užtai su kepure.
Po truputį tos ausys prisiklijuoja, bet labai grąžios tai tikrai jau nebus. Dabar kelis mėn. stebiu mažus vaikus, o ypatingai apžiūriu jų ausytes. Pastebėjau, kad pas visus tos ausys skiriasi: pas vienus mažos ir minkštos, pas kitus didelės ir kietos. Tokiem vaikam tikrai nereikėjo jokių kepurių ir ausytės gražios. Bet mūsų ausys kažkokios turbūt "labai palankios atlėpimui pasitaikė" didelės ir minkštos, todėl taip ir gavosi.
Labai gailiuosi, kad taip išėjo ir augindama antrą vaiką, nuo pat gimimo pastoviai stebėčiau jo ausytes.
Labas, tikiuosi viskas bus gerai ir kai uzaugs tavo mergaite bus grazi kaip princese

Man atrodo, kad cia daugiau mitas
Jus gal geriau su gydytoju pasitarkit ir taip nepergyvenkit
MANO atvirukai
http://picasaweb.goo...oreta.atvirutes


MANO atvirukai
http://picasaweb.goo...oreta.atvirutes
QUOTE(Dominykos @ 2009 01 28, 11:41)
Labas, tikiuosi viskas bus gerai ir kai uzaugs tavo mergaite bus grazi kaip princese 

Ar jūs durnos?

O ausų korekcija yra visai nedidukė operacija, tik tiek , kad mokama. Prieš pirmą klasę padarius, vaikas nė neatsimins. O mažas vaikas net gražus toks atlėpiukas

nemanau, kad ka labai keisciau, tiesiog viska daryciau labiau atsipalaidavus, nes daug ka suzinojau ir ismokau
Kai praaugo pirmoji mergaite sau pasakiau kad antra princese migdysiu jos lovyteje, o ne pas save lovoje, savo zodzio laikiausi ir dabar neturime bedu, ji miega tik savo lovyteje
Taigi ir ji issimiega ramiai ir mes
Kai auginau pirma kazkaip nepirkau jokiu mamos buiti palengvinanciu priemoniu, o bereikalo nes su antra isigijau daug visokiu daikteliu ir pati nustebau "o kur as buvau anksciau"
Taip pat nuo pat gimimo nebegu del kekvieno mazosios kniurktelejimo, nepuolu taip greit i panika, bet tai ko gero savaime gaunasi
streso ir itampos tikrai maziau tiek man tiek mano vyrui


Kai auginau pirma kazkaip nepirkau jokiu mamos buiti palengvinanciu priemoniu, o bereikalo nes su antra isigijau daug visokiu daikteliu ir pati nustebau "o kur as buvau anksciau"


Taip pat nuo pat gimimo nebegu del kekvieno mazosios kniurktelejimo, nepuolu taip greit i panika, bet tai ko gero savaime gaunasi


QUOTE(Yzma @ 2006 03 17, 19:46)





QUOTE(zhemuoge @ 2007 03 28, 23:10)
Antrą vaiką pirmus 3 mėnesius tikrai vystysiu nakčiai (tą beje patarė ir mažylio kineziterapeutė), nes pirmasis išsigąsdavo savo rankyčių ir miegodavo max po valandą, o po to zysdavo, nes norėdavo miego, bet nebegalėdavo užmigti.
Kitu maistu pradėsiu primaitinti nuo 4-to mėnesio, o 3-čią mėnesį duosiu paragauti obuolio - tai turėtų padėti išvengti tokio baisaus rachito, kuris buvo pirmajam.
Vietoj arkliškų vitamino D dozių rachito gydymui pati naudosiu žymiai daugiau kalcio preparatų o vaikui nuo 6-to mėnesio duosiu iš su kalciu užvirto pieno pagamintos varškytės - per vėlai sužinojau šitą receptą, bet veikė efektyviai, ir ypač padėjo sutvarkyti užkietėjusius vidurius.
Maitinimą savo pienu tikrai nutrauksiu 9-tą ar 10-tą mėnesį. Su pirmuoju buvau išvažiavusi į užsienį savaitei laiko darbo reikalais, kai jam buvo 10 mėnesių, ir kaip trenkta užsidarinėdavau tualete ir nusitraukinėdavau pieną, kad nedingtų, o grįžusi tęsiau maitinimą. Tuo tarpu mažius atsisakė gerti užšaldytą mano pieną, pradėjo valgyti po 3 indelius jogurto per dieną, ir išmiegodavo kuo puikiausiai visą naktį. Kai grįžusi atnaujinau maitinimą, vėl prasidėjo valgymai naktį kas valandą, o kai vyrukas buvo metukų, tai pasisotinęs žaisdavo su papu - tampydavo dantimis. Ir tas maitinimas buvo daugiau mažiaus suvokimas, kad mama yra jo žaislas, su kuriuo daro ką nori.
7-8 mėnesį pratinsiu miegoti vieną savo lovytėje be jokių supimų, dainelių, migdymo etc. Tiesiog paguldysiu i lovą ir palinkėsiu labos nakties ir kiek beklyktų - neisiu ir nesupsiu. Pažįstu kelias šeimas kurios ištvėrė savaitę laiko tokį drastišką migdymą ir daugiau su vaiko miegu neturėįo jokių problemų - paguldai, ir miega. O didesni ateina patys į lovytę palinkėję visiems labos nakties ir tyliai joje tūno kol užmiega. O tėvai vietoj karo namuose turi laisvą vakarą kartu arbatos ar vyno taurę išgerti
.
Kitu maistu pradėsiu primaitinti nuo 4-to mėnesio, o 3-čią mėnesį duosiu paragauti obuolio - tai turėtų padėti išvengti tokio baisaus rachito, kuris buvo pirmajam.
Vietoj arkliškų vitamino D dozių rachito gydymui pati naudosiu žymiai daugiau kalcio preparatų o vaikui nuo 6-to mėnesio duosiu iš su kalciu užvirto pieno pagamintos varškytės - per vėlai sužinojau šitą receptą, bet veikė efektyviai, ir ypač padėjo sutvarkyti užkietėjusius vidurius.
Maitinimą savo pienu tikrai nutrauksiu 9-tą ar 10-tą mėnesį. Su pirmuoju buvau išvažiavusi į užsienį savaitei laiko darbo reikalais, kai jam buvo 10 mėnesių, ir kaip trenkta užsidarinėdavau tualete ir nusitraukinėdavau pieną, kad nedingtų, o grįžusi tęsiau maitinimą. Tuo tarpu mažius atsisakė gerti užšaldytą mano pieną, pradėjo valgyti po 3 indelius jogurto per dieną, ir išmiegodavo kuo puikiausiai visą naktį. Kai grįžusi atnaujinau maitinimą, vėl prasidėjo valgymai naktį kas valandą, o kai vyrukas buvo metukų, tai pasisotinęs žaisdavo su papu - tampydavo dantimis. Ir tas maitinimas buvo daugiau mažiaus suvokimas, kad mama yra jo žaislas, su kuriuo daro ką nori.
7-8 mėnesį pratinsiu miegoti vieną savo lovytėje be jokių supimų, dainelių, migdymo etc. Tiesiog paguldysiu i lovą ir palinkėsiu labos nakties ir kiek beklyktų - neisiu ir nesupsiu. Pažįstu kelias šeimas kurios ištvėrė savaitę laiko tokį drastišką migdymą ir daugiau su vaiko miegu neturėįo jokių problemų - paguldai, ir miega. O didesni ateina patys į lovytę palinkėję visiems labos nakties ir tyliai joje tūno kol užmiega. O tėvai vietoj karo namuose turi laisvą vakarą kartu arbatos ar vyno taurę išgerti

taisinga ir labai gerai viskas bet tas tuno savo lovyteje vis tiek man labai nemotiniskai skamba

QUOTE(crocus @ 2007 04 28, 21:32)
O mes tai bereikalingai įsigijome vaikišką lovytę. Jau antras vaikutis joje taip ir nemiegojo. Man patogiau kai šalia migdausi.
as galvojau kad migdysiu salia - bet dabar man visiskai nepatogu - visai neissimiegu kai maze salia....

QUOTE(naitas @ 2007 07 11, 22:21)
Ir dar. Pirkčiau dar mažiau žaislų. Visokių minkštų cypiančių nesąmonių... Geriausia yra brangūs, rimti konstrukciniai, lavinantys žaislai, kurie įdomūs ilgą laiką.

Papildyta:
QUOTE(Afytė @ 2007 07 24, 17:22)
Jeigu aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką
Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.
Pagal Diane Loomans
Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.
Pagal Diane Loomans

QUOTE(mammka @ 2008 01 04, 22:50)
Su antru nepadarysiu klaidos-supuoti ant rankų
.Stipriai susirgo, būdamas 5mėn.Pagailo mažulėlio,priglaudžiau,pasupavau...ir nepastebėjau kaip prasidėjo...
.Dabar mažiui jau metukai,o vis dar mėgsta pas mamą užmigt
.





QUOTE(Abo @ 2008 01 05, 22:33)
Oi ačiū, mamkos už temą, va jau žinosiu, kad nutraukinėt geriau ir pamaitint kartais iš buteliuko 
Nebūtų net į galvą daėję. Daugiau patarimų, prašom

Nebūtų net į galvą daėję. Daugiau patarimų, prašom

ne visiems sitas veikia - kiekvienas vaikas individualus - beje retai kuris graziai valgo is kruties ir is buteliuko...
QUOTE(virginija.k @ 2008 03 24, 14:03)
Mano dukrytė jau padarydavo ant puodulio. Bet puodas sulūžo ir kadangi mano dukrytė gana drąsi, nupirkau jai grojantį
DAUGIAU TAIP NIEKADOS NEDARYČIAU!!! Išsigando mano turtas
Ir nors jau prišnekinau, kad sėdėtų ant puodo, bet mano turtelis stengiasi į jį nedaryti. 



sitas tai tiesa - is pazistamu teko girdeti - tiwe grojantys puodukai tai

QUOTE(Palaida Bala @ 2008 06 29, 17:12)
man keisčiausia, perskaičius visą temą, pasirodė tie pasisakymai, kur teigiama, jog "niekada nesūpuosiu, niekada nedainuosiu lopšinių, neseksiu pasakų, guldysiu tik į jo paties lovytę"... ir t.t. Išeina, kad žmogus žada būti ne mama, o tiesiog robotu - pavalgydinsiu, pakeisiu sauskelnes ir į lovą...
