
Nekalbant apie keleto šimtų paskolinimą, niekad daugiau nebeskolinu draugams didesnių sumų dėl savo karčios patirties...vienas draugas jau visiškai prarastas, o ir su kitais "pasiskolinusiais" santykiai jau nebe tokie šilti
Visgi, liaudies išmintis susiformavo ne per metus ir ji atitinka realybę, nesmagu, kai reikia prašyti nuolat priminti atiduoti pinigus, kuriuos paskolinai ir tai tęsiasi netgi keletą metų...

QUOTE(lunalaluna @ 2013 03 12, 09:46)
Na o jei draugas paprašo paskolinti pinigų, o tu atsisakai - tuomet draugas gali pagalvoti - koks tu man draugas - jei negali padėti sunkią akimirką
vat štai kokia dilema 


tikrai taip. Juk jei man TIKRAI LABAI reikia pinigu (valgyt neturiu ka, ar pvz.vaistams ner pinigu, koja sugipsuota, reikia i ligonine, o taxui ner kuo susimoket), o draugas turi ir gali paskolinti, bet nenori... tai koks jis man draugas? Juk drauga bedoje pazinsi......
Neskolinu ir nesiskolinu. Gyventi reikia pagal galimybes, o ne pagal norus.
Kartais, nuo aplinkybiu. bet dazniau atsakau ne

QUOTE(Leksa @ 2013 03 12, 15:54)
tikrai taip. Juk jei man TIKRAI LABAI reikia pinigu (valgyt neturiu ka, ar pvz.vaistams ner pinigu, koja sugipsuota, reikia i ligonine, o taxui ner kuo susimoket), o draugas turi ir gali paskolinti, bet nenori... tai koks jis man draugas? Juk drauga bedoje pazinsi......
Tokiais atvejais tai nėra ką svarstyti. Bet ką daryti kitokiu atveju, kai norintis pasiskolinti turi pinigų, turi labai daug turto, kurį gali parduoti, užstatyti, bet vis tiek nori pasiskolinti iš draugų savo investicijoms į verslą. Nori rizikuoti skolintais, o ne savais

QUOTE(Leksa @ 2013 03 12, 16:54)
tikrai taip. Juk jei man TIKRAI LABAI reikia pinigu (valgyt neturiu ka, ar pvz.vaistams ner pinigu, koja sugipsuota, reikia i ligonine, o taxui ner kuo susimoket), o draugas turi ir gali paskolinti, bet nenori... tai koks jis man draugas? Juk drauga bedoje pazinsi......
Na va čia tai juokinga, kai kitas nustato, jog tu - TURI ir GALI jam paskolinti.
Tai yra subjektyvu. Pav. gal aš taupau kažkam, atsisakau kelis metus kokio geresnio kąsnio, aišku, kad šiuo momentu turiu, bet jei atiduosiu draugui, tai jau neturėsiu, o jis man grąžins po neriboto laiko ir mano planai sužlugs.
Niekada gyvenime daugiau nei 100Lt nebeskolinsiu
Sakysiu, kad "pati neturiu", ir tiek.

Daugiau niekada neskolinsiu,nes kiek teko skolinti tiek kartu vis reikejo priminti apie skola ir klausytis begales issisukinejimu
nesiskolinu pati ir neskolinu kitiems

nesiskolinu pati ir neskolinu kitiems

QUOTE(Subjektyvi @ 2013 03 13, 08:34)
Ir jei neskolini, tai tu nedraugas, nejau tau gaila kelių šimtų tūkst. tam mistiniam verslui?





Manes tikrai niekas tiek net neprasytu

QUOTE(Aimeja @ 2013 03 13, 09:06)
Na va čia tai juokinga, kai kitas nustato, jog tu - TURI ir GALI jam paskolinti.
Tai yra subjektyvu.
Tai yra subjektyvu.
taip, subjektyvu. Bet pvz. kur as turiu TIKRAS drauges, tai kalbamies apie viska. Ir as zinau kiek jos ir ju vyrai uzdirba. Zinau ar kam taupo, ar paskolino ir pan.
Bet jei taupyciau, nesvarbu ar naujiem baldam, naujai masinai ar kelionei, o draugei tikrai butu beda - padeciau. Ir velniop, palauks dar tie baldai, masina ar kelione, svarbu, kad drauge gyva ir sveika butu.
(bet kalbu tik apie skolinima kai TIKRAI reikia, gyvybei ir sveikatai, ne bizniui ar kt.nesamonem).