Ar skolinate pinigus draugams

Labai nesmagiai jaučiuosi, bet neskolinu Ir dar vyrą prigrasinau, kad to nedarytų... Nes vienam paskolino 600Lt, tai malačius išsikėlė į kitą miestą ir nei rašo, nei prisiskambinti neina, o socialiniuose tinkluose jį dar ir užblokavo Šlykštus kai kurie tie žmonės. Tai tikrai niekam nebežadu skolinti. Tik šeimos nariams. Viskas.

Nekalbu apie kelis litus pvz., kokioms kolegėms pietums ar kavai, kai neturi grynų, ar šiaip. Čia smulkmenos... Ir šiaip, grąžina visada.

as tai nesuprantu didesniu sumu skolinimo O kam tu pinigu reikia? masina nauja sugalvojo nusipirkt? Buta remontuotis? aldus geresnis pirkt? Tai tegul susitaupo. Juk jei as turiu ir is manes nori skolintis, vadinasi, as taupau, as kazko atsiakau, o jis netaupo, staiga prireike, tai duok, nes neturi. O jei tiesiog mazai uzdirba ir negali nieko susitaupyt, tada klausimas, o is ko atiduos? Maza suma visad paskolinsiu, bet kas liecia didesniu pinigu Didesni pinigai banke, procentus "auginasi", o ne namie laukia kada kam juos duosiu.

o mes skiliname ir mums skolino. Ir dideles sumas, ir mažas. Juk tam yra toks seniai išrastas daiktas kaip "skolos raštelis". Na, nei mes praradom, nei patys ką apgavom..
O be to, draugai yra ne tik šnapsui gerti, o ir bėdoje pagelbėti. Mums ir mūsų dragams jau visiems ne -niolika metų, visi žinom, kad kad gali trūkti ir maistui, kad gali tekti laidoto artimuosius, galų gale - ir darbo gali netekti, ir sunkiai apsirgti... Ir ka tada? Nes paprastai už gerą geru būna atsilyginta...

Mums kaip tik dažniau pasitaikė, kad giminės negrąžino, tipo - palauks, juk nevargsta. Na, nevargstam, bet yra tekę ir pavargti, ir labai sunkiai verstis, tad puikiai žinau, koks tai yra negeras jausmas. Ir draugų dėl pinigų prarast neteko.

Galima tau, RitaRazi, tik pavydėti, kad su skolom, tai yra, skolininkais problemų neturi. Visi bijo banko, nes jis nejuokauja, jeigu nors dieną pavėluoji sumokėti įmoką. O draugai, giminaičiai juk nesiims atsakomųjų priemonių. Nes kokie jie draugai, kokie jie giminės jeigu taip darytų - tikri beširdžiai. Čia va tokia logika vadovaujasi skolininkai ir netgi susigėdę draugai bei giminaičiai. Ir draugams belieka tik laukti ir susigėdusiems atsargiai klausti - kaip tavo finansinė situacija? Gal jau stojiesi ant kojų? O susigėdęs turėtų būti ne paskolinęs savo sunkiai uždirbtus pinigus, o vengiantis grąžinti skolą. Taigi... Bankai ne veltui sukurti.

na taip, tiesa. Geriau į giminę kreiptis, ne į banką. Nes giminės tipo palauks. Todėl tik savo mamai ir tėčiui pinigus skolinu be skolos lapelio. Ir dar prašom, kad nurodytų datą, iki kurios žada atiduoti. Čia tokia drausminanti priemonė. Žinoma, būna, kad žmogus negali atiduoti nurodytą dieną, tai palaukiam, bet tikrai - visada atidavė. Vėliau, bet atidavė. Ir mums taip yra buvę - kai vyras buvo ilgiau nei tikėtasi tarp darbų - irgi žmonės palaukė, už ką mes dėkingi.

Žinot, neskolinu, jei matau, kad artimiausiu metu galiu pati pritrūkti arba jei matau, kad žmogus man tiesiog "lenda" į kišenę. Taip esu neskolinusi savo pusbroliui ant naujos (na, kitos, negu tuo metu turėjo) mašinos - tipo, tu turi, vyras ir tu uždirbat, negi gaila? Vat šitokie argumentai tikrai "negroja". Tada jau a priori žinau, kad savo pinigų neatgausiu.. Ir be to - tada tokiam atvejui tikrai yra bankai, paskolos, lizingai, etc... Mes ir patys ėmėm paskolą būstui.
Paskolinti galiu esant rimtam reikalui, bet tikrai neleidžiu savimi naudotis ar melžti

Siaip esu linkusi neskolinti. Kartais paskolinu kai praso, kad isbandyciau zmogaus patikimuma. Dideliu sumu neskolinu skolinu mazas kelis ar keliasdesimt litu. Jei zmogus vilkina ir susigalvoja priezasciu neatiduoti. Pamirstu ta skola, bet itraukiu ta zmogu i savo "juodaji sarasa" Karta paskolinau draugei 100 lt nes jai laaabai reikejo. Buvau studente tuo laiku ir tai buvo man dideli pinigai nes juos sutaupiau atsiskydama kai ko. Sake kad ant vaistu pinigu truksta, na tuo kart patikejau. Bet paskui to simto litu prasinejau gal puse metu. Zinojau, kad gali atiduoti nes pirkinejo visokiu nepirmo butinumo daiktus uz nemazsa sumas. Dabar stengiuosi niekam neskolinti, jei tik turiu koki itarima, kad zmogus nepatikimas ir pinigus sunkiai atgausiu. Ir pati stengiuosi gyventi taip , kad nereiktu skolintis.

Drauge bedoje visada padesiu. Bet tik draugei ir tikrai bedoje. Ir nei viena dar nenuvyle.
Jokie pinigai tikru draugiu neisskiria, tik netikros draugystes nutruksta. O tokiu ir gailet ner ko.

Esu ir skolinus ir pati skolinausi, nes būna situacijų kai nei bankai nei kredito įmonės negali padėti...
Papildyta:

O man tekę pvz advokatei, kuri pasakė kad ryt (!) reikia 1000 Lt , arba kai prakiuro stogas staiga po audros ir reikėjo skubiai pirkti medžiagas dar šiandien nes būtų subėgę dar ir sienos Arba kai sugedo mašinos variklis tiesiog sankryžoje 200 km nuo namų ir meistrai paprašė 1300 Lt už remontą pirmumo eile arba kai mokėdama už elektrą kiekvieną mėnesį tiesioginiu debetu staiga sužinojau kad esu skolinga Lesto 600 Lt o tokie "lobiai" nevisada atliekami kortelėje guli, kai išlaikai namą ir vaikus o pajamos tik vieno žmogaus ir tos ne kosminės

man tuomet kyla klausimas jei jau zmogus tures pinigu is ko atiduot, tai kodel pries tai negali pasitaupyt, kad bedai nutikus nereiketu skolintis greiciausiai nesinori saves ribot ir taupyt, kol reikalas neprispyre. Bet kodel tada kiti turi save ribot ir taupyt, kad paskui kitiems pinigus skolinti Na, cia nekalbu, kai zmogus pres tai bedarbis buvo.

Jei visą algą atsidėsiu atostogoms, nenumatytam auto remontui, nenumatytai vėtrai, nenumatytam teismui, reikalingo šaldytuvo pirkimui, planuotom vaikų atostogom, dar neplanuotai ligai ir t.t, tai iš ko gyvensiu??? Gerai kas yra dviese ir pajamos dviejų žmonių, o jei man reikia duot vyrą į teismą dėl alimentų nes jų vaikam nemoka-tai siūlot man puse metų taupyt kad sutaupyčiau reikiamą sumą advokatei? Juk prarandi kiekvieną mėnesį pinigus, kurie jau galėjo būt priteisti ir mokami, nes belaukiant ir betaupant ir vaikai užaugs Yra reikalų gyvenime kurie nelaukia, o reikia juos imt ir padaryt, tada skoliniesi iš gerų draugų kurie puikiai žino tavo situaciją ir kad tikrai jie bus gražinti. Kai būna ramus periodas tada ir pasitaupai, jatus, juk čia gyvenimas ir nebūna kasdien toks pats, nebent jūs neturit nei rimtų reikalų nei problemų nei namų nei vaikų ir to nežinot Ir puikiai suprantu žmones kurie pasiskolina nes neturi o gražinti turi iš ko, ypač kai pajamos nepastovios ar dirba pagal VL ar dar visokių varijantų apstu. Esu ir pati skolinusi nemenkas sumas nes būna ramių periodų gyvenime, tikrai turėjau iš ko, viskas čia man suprantama, o kiti tegu galvoja pagal save kad jiems gaila kitam padėt ar jiems daug ramiau miegot kai po pagalve pasikišę savo santaupėles turi ir pan., visokių juk žmonių yra Apskritai nesureikšminu pinigų, jie tik priemonė tikslui pasiekti o ne kažkoks gyvenimo tikslas kaip daugumai šiais laikais.
Vat jums trumpai: visus metus taupiau vasaros atostogoms su vaikais ir naujam šaldytuvui. Atidėjau pagal galimybes kiek galėjau, kaip ir sakot kažko eilinę dieną atsisakydama. Sutaupiau beveik 5000 Lt, ir atėjus laikui išleidom juos pagal paskirtį- nusipirkau šaldytuvą ir išvažiavom su vaikais į kelionę, vualia! O ryt pakyla vėtra ir man nuplėšia stogą...O dar po mėnesio užsilenkia mašinos variklis...Toks va gyvenimas

Nu va sakau kad visokių žmonių yra, nes man jau kavai skolinti ir dar atsiimti būtų sarmata Jau tiek to būna tas puodelis kavos, pavaišinu

Įdomiai mąstai. Pinigus , t.y. tam tikrą pinigų kiekį kokį gali sau leisti, tiesiog atsidedi ir nebūtinai kažkam tiksliai. Iš tų atidėtų nebūtina panaudoti visą sumą. Pav. yra 4000 , pirkai šaldytuvą, nu pirk tokį kokį gali, pav. 1000 litų, liko tie 3000 ir kaupi toliau , suges mašina, pasimsi 1300 litų ir t.t. Atostogausi vėl už tiek kiek gali, nebūtina išleisti visų.

Juk pasiskolinus tuos pinigus, reikės grąžinti, tai koks skirtumas , kada sutaupysi. Prieš ar po, kai jau pasiskolinsi.

Kažkaip kiekvienas mąsto tik apie save, va išleidau atostogoms pinigus, o rytoj sulūžo mašina ir reikia, kad kažkas paskolintų, o jei taip nutiktų tam kuris paskolino tau, va davė savo taupytus 1300 , o rytoj jam vėtra stogą nuplėšė. Ką jam daryti?
Esmė tame, kad niekada neišleisčiau visų sutaupytų pinigų atostogoms, nepasilikusi nieko. Jei kažkas taip daro, tai gyvena ne pagal savo galimybes ir tiek.