. Taip ir buvo. Manau, svarbiausia - psichologinė nuostata. 
Nežinau, galbūt mano žinutė nuskambės lyg kokia reklama, bet visoms, kurias labai ima baimė, nuoširdžiai patarčiau palankyti Šemetos kursus. Bent jau man tikrai padėjo. Nuteikė labai pozityviai ir gimdymo laukiau rami kaip belgas. Buvau nusiteikusi, kad viskas bus . Taip ir buvo. Manau, svarbiausia - psichologinė nuostata.
. Taip ir buvo. Manau, svarbiausia - psichologinė nuostata.
Baime visad bus, nesvarbu tu pirma, antra ar 10 vaika gimdysi, bet po gimdymo tau juokas ims is tos baimes, cia mano tokia nuomone, kai dabar pagalvoju, ko as tiek bijojau, visai ten ne baisu 
QUOTE(babuliaa @ 2007 01 25, 20:59)
Baime visad bus, nesvarbu tu pirma, antra ar 10 vaika gimdysi, bet po gimdymo tau juokas ims is tos baimes, cia mano tokia nuomone, kai dabar pagalvoju, ko as tiek bijojau, visai ten ne baisu
aš negaliu apie save pasakyti, kad bijojau. Kad nerimas buvo, taip. Aš neleidau sau nė akimirkos pagalvoti, kad man gali būti kažkurią akimirką baisu. Visą laiką kartojau, kad priklausysiu tiems keliems porcentams moterų, kurioms neskauda, kad visos pagimdo, pagimdysiu ir aš. Paskutinėmis nėštumo dienomis stengdavausi peršokti gimdymo etapą ir galvodavau, kad pagimdysiu ir bus labai faina ir kad nebebus taip sunku vaikščioti, busiu greitesne ir pan.
Pacio gimdymo as net nezinau, lyg ir nebijau. As bijau kad nebutu komplikaciju. Nesu labai opi skausmui, galiu ji iskesti, esu sirgusi dviejomis baisiomis ligomis kurias lydejo periodas su ilgu astriu skausmu - ilgu tai ne diena ir ne dvi, vienos ligos atveju net visa savaite, tai manau gimdymo skausma pakelsiu. Bet tai manes neapleidzia ta baime, kad ne viskas klosis sklandziai, kad bus kas nors blogai, kad galiausiai negalesiu pati pagimdyti, o taip noreciau 
Tikiuosi kad cia tik paranoja ir viskas bus gerai 
Tikiuosi kad cia tik paranoja ir viskas bus gerai
Patariu nebijot ir drąsiai žengt, mąstant vien apie tai jok po kelių akimirku, nesvarbu kiek jos truks, galėsite glaust savo mažylius prie širdelių. Tai pats maloniausias jausmas, kokį gali patirt ne visos moterys 
Mane per visą nėštumą vyras nuteikinėjo, kad pagimdysiu labai greitai ir lengvai. Ir aš taip nusiteikiau. Pagimdžiau greitai ir lengvai!
Sveikutės, aš jau atidrebėjau...Galiu pasakyt kas man padėjo nebijot. Įsivaizdavau , kaip anksčiau pas stomotologą eidavau bijodavau , drebėdavau, o po visko taip lengva būdavo ir pasimiršdavo, taip save ir guodžiau , kad ateis ta minutė kai jau viskas bus po to, ir kaip man bus lengva ir gera. Padėjo žinokit. Ir dar reikia labai laukti savo mažiuko, norėt kuo graičiau jį pamatyt, juk vaikiukui dar sunkiau, skauda labai, o mums ir nuskausminamieji gali būt pritaikyti, o jam ne.
Na as tai nestumo pradzioje susapnavau kad valgau arbuza.Ir paziurejau, jog sapninke yra parasyta, jog nesciai moteriai sapnuoti arbuza reiskia lengvas ir sekmingas gimdymas.Tada nusiraminau, nors ir taip nelb bijojau to gimdymo.Tik va artejant 9 menesiui atsirado saremiu, komplikaciju baime....Bet neartejantis gimdymas tolino mano baimes,pati pradejau noreti kuo greiciau pagimdyti ir isvysti savo mazuti..kadangi buvo sunku jau naktimis uzmigti, mazylis buvo lb judrus....ir sulaukus nakti skausmu pirmuju as taip apsidziaugiau kad pagaliau atejo laikas gimdyti 
,nes galvojau kad jau visa laika liksiu su pilveliu
,nes galvojau kad jau visa laika liksiu su pilveliu
QUOTE(needita @ 2007 02 22, 14:26)
Mane per visą nėštumą vyras nuteikinėjo, kad pagimdysiu labai greitai ir lengvai. Ir aš taip nusiteikiau. Pagimdžiau greitai ir lengvai!
aš pati save taip nuteikinėjau - bac - ir viskas
taip ir buvo
Aš tai kažkaip nebijojau to gimdymo, ir gimdyt važiavau labai rami. kai prasidejo saremiai laukiau pačių baisiausių skausmų, bet taip ir nesulaukiau, o kada prasidejo stangos tai visai neskaudejo, tik jaučiau nemalonų tempimą ten. Man atrodo, kad daug kas priklauso nuo to kaip pati save nuteiki tam gimdymui Tad nebijokit
Tad nebijokit
