QUOTE(menade @ 2005 12 18, 23:17)
Klausykit, o cia pilvas nuogas tai naujas mados klyksmas ? Galvoju reikia nufotografuoti pakitusius speneliu apvadus ir ideti prie savo aprasymo
kai buvau nescia,visada bijojau nestumo 
nu ta prasme,kad nieko neatsitiktu bijojau,zinau,kad buciau labai pergyvenusi jei butu kas nutike ir visada buvau rami del gimdymo.tik artejant gimdymui gal viena savaite paniskai bijojau,bet ne skausmo,suvokiau,kad skaudes,bijojau savo reakcijos i ji,pvz.saukti,klykti gimdant,o buvo taip kaip ir bijojau 
kai prasides gimdymas nebebijosi,ne tas bus galvoje 
nu ta prasme,kad nieko neatsitiktu bijojau,zinau,kad buciau labai pergyvenusi jei butu kas nutike ir visada buvau rami del gimdymo.tik artejant gimdymui gal viena savaite paniskai bijojau,bet ne skausmo,suvokiau,kad skaudes,bijojau savo reakcijos i ji,pvz.saukti,klykti gimdant,o buvo taip kaip ir bijojau kai prasides gimdymas nebebijosi,ne tas bus galvoje
QUOTE(kardzuve @ 2006 01 10, 14:52)
Klausykit, o cia pilvas nuogas tai naujas mados klyksmas ? Galvoju reikia nufotografuoti pakitusius speneliu apvadus ir ideti prie savo aprasymo
o tu cia i sita foruma izeidinet uzsiregistravai?
QUOTE(garbane @ 2006 01 10, 16:33)
o tu cia i sita foruma izeidinet uzsiregistravai?
O kur matete izeidima? Savo nuomone issakiau, meno nematau jokio, pilvas be galvos
QUOTE(renaciukas25 @ 2005 12 24, 00:59)
Dabar tik galiu pasakyti iš savo patirties... jau nuo pat mažens baisiai bijojau gydytoju, o ir ačiu Dievui neteko jau taip dažnai pas juos lankytis, tik pirma kart gyvenime atsiduriau ligoninej tik gimdydama. Jau budama neščia ikaliau sau i galva kad gimdysiu tikrai sunkiai (galvojau panašiai kaip mama) nes mama baisiai prisikankino. O išėjo viskas atvirkščiai pagimdžiau tikrai lengvai, galima pasakyti per pusvalandį. O aš taip bijojau....
as pirmo gimdymo visai nebijojau... itariu cia del to, kad nieko nezinojau
ir be to- vyras buvo salia, tai jauciausi ramut ramutele.... siaip tai visai nieko baisaus ir bebuvo isskyrus tai, kad kai atsileido epidurine nejautra, tai sienom is skausmo lipau, pirma karta gyvenime is skausmo nemiegojau.... , bet tai jau buvo po gimdymo, ir paziurejus i savo leliuka viskas is karto praeidavo!si karta negaliu sakyti, kad bijau, tik baisu man pagalvoti apie Klaipedos gimdymo namus.... nu labai cia negraziai parasysiu, bet jie atrodo kaip kalejimas... viskas ten taip baisiai atrodo... ir mane gazdina tik ta aplinka....
Aš irgi labai bijojau, bet kai vis artėjo ta diena baimė po truputį tirpo, o kai prasidėjo gimdymas, labai padėjo mano gydytojos žodžiai: "nepergyvenk, nėščia tikrai neliksi".
Bijojau iki paskirtos gimdymo datos, o jai praėjus tiesiog nekantravau kadagi tai įvyks, tiesiog nusibodo laukti, o sąrėmiams prasidėjus tiesiog labai apsidžiaugiau, kad pagaliau, ir visos baimės išgaravo..
sweikos 
...o norejau paklausti del virksteles (truputy geda klausti) ... o skauda kai kerpa ja ar kai uzsiuvineja zaizdas? 
...o norejau paklausti del virksteles (truputy geda klausti) ... o skauda kai kerpa ja ar kai uzsiuvineja zaizdas?
kai kerpa virkštelę, tikrai nieko nejusi, o kai žaiždas siuva, nu tarpvietės tarkim, tai sakusminga, bet suleidžia nuskausminamuosius, o jei jauti skausmą sakyk, dar nuskausmins.
aciukas kad pasakei
As taip pat labai bijojau tos dienos, kaip reikes gymdyti,bet as pati sau i galva kaliau kad bus tik laikinas skausmas kuri tikrai pajegsiu istverti del savo maziaus,ir kad viskas bus !Zinot man tai padejo kai vaziavau i gimdykla,as tikrai jau nebebijojau,tik meldziausi kad viskas butu 
!Zinot man tai padejo kai vaziavau i gimdykla,as tikrai jau nebebijojau,tik meldziausi kad viskas butu
iš esmės, aš gimdyti nebijojau, tik nerimavau, kad viskas būtų gerai
